Dabar sunku tai įsivaizduoti, tačiau XX amžiaus pradžioje Čikagos upėje buvo rengiami populiarūs plaukimo maratonai. Upės tėkmės pakeitimas 1900-aisiais išvalė vandenį, o laivybos mastai sumažėjo, taip atlaisvinant erdvę plaukikams. Tačiau per ateinančius metus upę užteršė tokie kiekiai nuotekų, pramoninių atliekų ir kitų taršalų, kad kai meras Richardas J. Daley 1973-aisiais pasakė besiviliantis, jog kada nors Loop dirbantys žmonės per pietų pertrauką galės žvejoti upėje, ekspertai tik nusijuokė. Kaip ir miestiečiai.
Juk kalba ėjo apie upę, kurios Pietinio intako Pietinė atšaka buvo pavadinta Bubbly Creek – dėl burbuliukų, kuriuos išskyrė pūvančios milžiniškų mėsos įmonių į vandenį išmetamos atliekos. Kalba ėjo apie upę, kurią kai kurie žmonės vertino tik kaip laivų kelią ir atvirą kanalizaciją.
Laimei, nuo 1973-ųjų nutekėjo jau daug laiko, o mes pasiekėme tašką, kai tapo tikėtina, jog upėje maudytis gali tapti saugu daug anksčiau, nei oficialiai išsikeltas tikslas tai padaryti iki 2030-ųjų.
Entuziastai jau išbandė Čikagos metropoliteno vandenkelių sistemos vandenį, kurios dalimi yra ir Čikagos upė. Gal ir jums teko matyti, kaip praėjusiais metais jie plaukiojo Cal-Sag kanale, kuris dar neseniai buvo toks užterštas, kad Čikagos metropoliteno vandens melioracijos valdyba perspėjo žmones net neliesti vandens.
Dabar Cal-Sag kanalas yra nepalyginamai švaresnis dėl 2015 metais pradėjusio veikti milžiniško Thornton Quarry rezervuaro, talpinančio 8 milijardus galonų kritulių ir kanalizacijos vandens, kuris anksčiau keliaudavo tiesiai į upę. Dabar šis vanduo sulaikomas rezervuare, kol yra išvalomas.
Melioracijos valdybos projektas „Deep Tunnel“, kurio pirmoji dalis buvo įgyvendinta 2006-aisiais, kaupia ir valo kritulių bei nuotekų vandenį visoje Čikagos metropoliteno teritorijoje. To rezultatą – upe drąsiai plaukiojančius baidarininkus – galite matyti vaikščiodami naujai užbaigtu 1,25 mylių paupio pėsčiųjų taku miesto centre. Tačiau stiprūs lietūs vis dar yra pajėgūs perpildyti sistemą, dėl ko dar neišvalytas vanduo gali patekti į upę ir – jei užtvaros yra paliktos atviros – į ežerą.
Tam, kad upėje iš tiesų būtų galima maudytis, dar reikia nemažai nuveikti. Štai, pavyzdžiui, antroji „Deep Tunnel“ projekto dalis, į kurią įtrauktos dar didesnio rezervuaro statybos McCook, planuojama užbaigti tik 2029-aisiais. Vietos, kuriose kyla blogo kvapo problema, gautų naudos iš vėdinimo stočių. Reikia dar daug pastangų, kad būtų sulaikytas vanduo, o stiprus lietus neperkrautų rezervuarų sistemos. Melioracijos valdybai dar reikia rasti būdų neleisti į vandenkelius patekti druskai, bei atnaujinti savo infrastruktūrą, kad ji neatsiliktų nuo vis ekstremalesnių oro pokyčių, vykstančių dėl klimato kaitos.
Dar daugiau, norint, kad upėje imtų maudytis žmonės, reikalinga ne tik jų apsauga nuo taršos. Taip pat turi būti tinkamas priėjimas prie vandens. Šiuo metu didžiąją dalį upės krantų sudaro sienos arba statūs krantai su kur ne kur esančiomis kopėčiomis. Tai neužtikrina tinkamo saugumo (kad būtų galima lengvai išlipti iš vandens) upėje, kuri daugumoje vietų yra 10-25 pėdų gylio.
Žmonėms taip pat turi būti užtikrintos tokios maudymosi vietos, kuriose nekiltų grėsmė būti sužalotam praplaukiančių laivų. „Sun-Times“ skiltininkas Markas Brownas dar praėjusią vasarą rašė, kad, intensyvėjant komercinei, pramoginei ir poilsinei laivybai upėje, jau kyla tam tikras nerimas dėl saugumo, neskaitant tikimybės, jog upėje ims maudytis ir žmonės.
Praėjusią savaitę vyko Čikagos upės reikalų susitikimas 2017, kurio metu ekspertai diskutavo apie būdus pagerinti upės kokybę. Šią savaitę meras Rahmas Emanuelis priėmė 17 merų iš įvairių pasaulio šalių, kad aptartų miesto vandenkelių ateitį bei pristatytų Čikagos planus vystyti poilsines Čikagos upės funkcijas.
Tačiau Vašingtone, kuris iki šiol suteikė liūto dalį Čikagos metropoliteno vandens telkinių kokybės gerinimui, srovė pasisuko kita kryptimi. Trumpo administracija planuoja didelius Aplinkosaugos agentūros biudžeto apkarpymus, ir jau pasiūlė 97 procentais sumažinti Didžiųjų ežerų atkūrimo finansavimą. Pasirodo, švarus vanduo nėra prioritetas. Kita vertus, Čikaga yra pripratusi plaukti prieš srovę. Tad nėra jokių priežasčių nuleisti rankas siekiant tikslo turėti maudymuisi pritaikytą upę.
