Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė ribotą paramą Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono planams apriboti valstybines išmokas ES migrantams, padidindama jo viltis pasiekti naują ES narystės susitarimą Britanijai prieš referendumą dėl likimo Bendrijos sudėtyje.
Nors JK vyriausybėje šią savaitę surengtos derybos dėl ES reformų, ekonomikos bei Ukrainos buvo nustelbtos teroristinio išpuolio Paryžiuje, Vokietijos kanclerė palaikė griežtas priemones siekiant apriboti „piktnaudžiavimą“ laisvu žmonių judėjimo principu, tačiau tikino, kad dėl pačių pagrindinių ES principų deramasi nebus.
Per jungtinę naujienų konferenciją su Cameronu, Merkel atsisakė paremti pakeitimus ES pagrindinėms sutartims, nors tai yra vienas iš britų ministro pirmininko reikalavimų prieš referendumą, kurį surengti jis pažadėjo 2017 m. Vis dėlto, aukšto rango britų pareigūnai jos žodžius pavadino „palaikančiais“.
Merkel sakė, kad ji yra pasirengusi siekti „bendrų sprendimų“ JK nuogąstavimams dėl to, kaip veikia ES, ir pridėjo: „Kai yra noro, išeitis visada atsiranda“. Ji taip pat davė suprasti, jog ji gali palaikyti Camerono reikalavimą nutraukti vaikų pašalpų mokėjimą ES migrantams, kurių vaikai negyvena toje pačioje šalyje. „The Independent“ gruodį atskleidė, kad ši idėja jau sulaukė paramos Europos Komisijoje ir Vokietijoje.
Paklausta apie šį pasiūlymą, Merkel atsakė: „Mes tai peržiūrėsime, apie tai pasikalbėsime, ne tik kaip dvi šalys, bet ir kaip viena kitos partnerės. Kiekvienoje šalyje-narėje yra būtina spręsti šią problemą.“
Ji sakė: „Mes neturime jokių nuogąstavimų dėl to, kad judėjimo laisvės principui kokiu nors būdu kyla grėsmė, tačiau mes taip pat turime atsižvelgti į piktnaudžiavimą juo. Mes žiūrime į įstatymus, norime pamatyti, kaip tai gali būti išspręsta vietiniu lygmeniu. Privalome labai iš arti pažvelgti į kiekvienos atskiros šalies-narės socialinio saugumo sistemas, kad žinotume, kiek labai jos turi būti pakeistos šioje situacijoje.“
Nors ES diplomatai tiki, kad Cameronas pasieks progresą dėl vaikų pašalpų problemos, jie taip pat prognozuoja, kad jam bus sunkiau pasiekti kitus savo „prekių sąrašo“ tikslus, kuriuos išdėstė dar praėjusį lapkritį. Tarp jų yra ketverių metų trukmės pertrauka prieš ES migrantams gaunant teisę prašyti vaikų pašalpų ir mokesčių kreditų arba socialinių būstų, bei kontraversiškas planas, pagal kurį ES migrantai turėtų gauti darbo pasiūlymą prieš galėdami atvykti į Britaniją, kuriam priešinasi Komisija. Jis taip siekia, kad darbo ieškantys asmenys būtų įpareigoti grįžti atgal į savo šalį, jei per šešis mėnesius neranda darbo.
Vokietijos kanclerė sakė: „Nenoriu slėpti to, kaip labai man patinka turėti JK stiprioje ir sėkmingoje Europos Sąjungoje“. Vis dėlto, jos sąjungininkai privačiai sakė, jog lengvatos, kurias ji gali skirti Cameronui, yra ribotos, o Britanijos premjero reikalavimai ne kartą smarkiai suerzino jos vyriausybę.
Tuo tarpu britų ministras pirmininkas pasveikino „kanclerės pasiryžimą dirbti kartu su mumis ieškant sprendimų“, ir sakė, kad „posakis, jog kai yra noro, išeitis visada atsiranda, atitinka ir mano požiūrį“. Cameronas sakė: „Noriu pataisyti problemas Britanijos santykiuose su ES, kurias Britanijos žmonės laiko labai erzinančiomis. Esu įsitikinęs, kad tai galima padaryti“.
Lapkritį Merkel opozicija privertė Cameroną paskutinę minutę atsisakyti plano paskelbti laikiną ES migracijos apribojimą. Jis patvirtino, kad jo pasiūlymai „nesulaužė“ laisvojo judėjimo principo, tačiau buvo „būdas suvaldyti piktnaudžiavimą laisvuoju judėjimu ES viduje“.
Jis pažymėjo: „Jeigu nėra įmanoma pasiekti šiuos dalykus, tuomet aš negaliu atmesti jokių galimybių, tačiau noriu labai aiškiai pasakyti, ką noriu pasiekti: referendumą ES viduje, ir referendumą, kuriame Britanija nuspręs, ar nori pasilikti reformuotoje ES“.
