Netikėtas Šiaurės Korėjos pasiūlymas derėtis dėl branduolinių ginklų reiškia didžiausią užsienio politikos iššūkį Donaldo Trumpo administracijai ir privertė paprastai tiesmuką JAV prezidentą pademonstruoti retai matomą santūrumą. Sėdėdamas Ovaliniame kabinete 71 metų prezidentas parodė jam nebūdingą atsargumą. „Nenoriu daug kalbėti apie dalykus, kurių dar nežinome“, – sakė jis ir nesieido į numanomai viliojančio Pchenjano pasiūlymo detales.

Kol kas Trumpas reiškia preliminarų atvirumą Šiaurės Korėjos „labai pozityviam“ pasiūlymui, nors jo administracija vis dar turi didelių abejonių. Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas buvo santūrus ir pasakė Kongresui: „Visa tai vertinu gan skeptiškai.“

„Galbūt tai persilaužimas. Rimtai tuo abejoju. Viltis miršta paskutinė“, – pridūrė jis.

Vienas administracijos aukšto rango pareigūnas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės, užsiminė, kad gerai būtų „visiems išlaikyti tam tikrą perspektyvą, giliai įkvėpti“.

„Su Šiaurės Korėja kalbėjomės 27 metus. Taip pat 27 metus jie sulaužydavo kiekvieną susitarimą, kokį tik sudarydavo su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė pareigūnas.

Trumpo noras – bent kol kas – atsisakyti savo konfrontacinių kalbų apie karą ir „Mažąjį Raketininką“ iš dalies yra palanki proga, iš dalies – būtinybė. Pasak Evano Medeiroso, kuris valdant Barackui Obamai buvo Nacionalinės saugumo tarybos direktorius Azijai, tikėtina, kad Pchenjanas, kuris pats apie minimą pasiūlymą viešai dar nekalbėjo, bando įvaryti pleištą tarp Pietų Korėjos ir Vašingtono.

„Vertinu labai skeptiškai, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Pchenjanas pasinaudos derybomis, kad išloštų laiko ir pranašumo.“

Abi sąjungininkės nevienodai vertina padėtį: taikingesnė prezidento Moon Jae-ino vyriausybė teikia pirmenybę meduoliui, o Vašingtonas – botagui. Vis dėlto Moon Jae-inas trečiadienį irgi sakė, kad dėl Pchenjano pasiūlymo „dar per anksti būti nusiteikusiems optimistiškai“.

Jei būtų manoma, kad JAV prezidentas pirma laiko užtrenkia duris deryboms, tai sukeltų didžiulę įtampą santykiuose su Seulu ir tikriausiai reikštų griežtai taikomų tarptautinių sankcijų pabaigą. Tai taip pat galėtų pakurstyti nesutarimus paties Trumpo administracijoje, kurioje patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H.R. McMasteris, kaip pranešama, laikosi griežtesnės pozicijos nei gynybos sekretorius Jimas Mattisas ir pritaria karo veiksmams. Praradęs virtinę savo aukščiausio rango patarėjų, įskaitant patarėją ekonomikos klausimais Gary Cohną, Trumpas vargu ar gali leisti sau daugiau protesto atsistatydinimų.

Net jei Šiaurės Korėja yra rimtai nusiteikusi, nėra aišku, kad Trumpas, kuris neturi ambasadoriaus Seule, neteko savo specialiojo pasiuntinio branduoliniais klausimais ir ištuštino Valstybės departamentą, turi išteklių pradėti realias derybas ir tuo pačiu metu išsaugoti Šiaurės Korėją spaudžiančią koaliciją, sakė Medeirosas.

Dauguma analitikų sakė, kad Pchenjanas viešųjų ryšių mūšyje per praėjusio mėnesio olimpiadą aiškiai nugalėjo Jungtines Valstijas. Tuomet JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as atrodė atviras deryboms, bet iš tiesų susitiko abiejų Korėjų atstovai.

Kitos Trumpo galimybės yra labai aiškios. JAV pareigūnai privačių pokalbių metu pripažįsta, kad „sukruvintos nosies“ smūgis, siekiant priversti Kim Jong Uną atsisakyti branduolinių ginklų ir balistinių raketų bandymų, niekada nebuvo svarstomas rimtai. Pasak pareigūnų, ir tikrųjų bet kokiam smūgiui Šiaurės Korėjai reikėtų didžiulės karinės jėgos. Be to, tai beveik neabejotinai sukeltų betarpišką pavojų 30 tūkstančių JAV karių ir milijonams civilių Pietų Korėjoje.

Diplomatija atrodytų geresnė išeitis, bet Trumpas yra aiškiai pasakęs, kad priešingai nei jo pirmtakai jis neleis šiai situacijai „pūliuoti“. Antradienį jis, kaip pranešama, kalbėjosi su buvusiu ambasadoriumi Jungtinėse Tautose Johnu Boltonu, kuris galėtų pakeisti H.R. McMasterį ir neseniai reiškė pritarimą „pirmam smūgiui“ Šiaurės Korėjai.

Per pirmą Trumpo apsilankymą Ovaliniame kabinete 2016 metų lapkritį tuometinis prezidentas Obama perspėjo jį, kad jam gali tekti priimti lemtingą sprendimą dėl Šiaurės Korėjos, sako informuoti šaltiniai. Dabar jo sprendimai, priimami Ovaliniame kabinete, galėtų padėti nulemti, ar ši dešimtmečius trunkanti branduolinė priešprieša baigsis mūšio lauke ar prie derybų stalo. Tačiau kaip Irake ir Afganistane sužinojo George'as W. Bushas, o Vietname – Richardas Nixonas, karai gali tapti prezidentus ir jų valdymą apibūdinančiais įvykiais.