Mitybos rekomendacijos keičiasi greičiau nei oras – štai vieną dieną kava yra puikus antioksidantas, o kitą – jau kancerogenas. Angliavandeniai kažkada buvo tikras velnias, o dabar (kai kurios jų formos) yra visos sveikos mitybos piramidės pagrindas. Sveikatos tendencijų kaita buvo pastebima ir šiais metais, tad pažvelkime į didžiausius mitybos atradimus 2016-aisiais.
Sotieji riebalai tikrai kenkia sveikatai
Sviesto gerbėjai pametė galvas, kai mokslininkai paskelbė, kad sotieji riebalai yra sveikesni, negu buvo manoma anksčiau. Vienintelis netikėtumas – jie tokie nėra. Pakartotinis tyrimas patvirtino, kad galioja senosios nuostatos, o sotieji riebalai tikrai nėra superproduktas. Tas tyrimas, pasirodęs „Didžiosios Britanijos medikų žurnale“, atskleidė, jog sumažintas sočiųjų riebalų vartojimas gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, o pakeitę juos nesočiaisiais riebalais (iš tokių sveikų šaltinių kaip augaliniai aliejai, riešutai, sėklos, avokadai ir jūros gėrybės) netgi galite sustiprinti savo širdį. Taigi, patraukite sviestą į šalį, ir vietoje jo savo pusrytinius skrebučius gardinkite avokado užtepėle ar alyvuogių aliejumi.
Kai kurie riebalai padeda lieknėti
Barselonos universiteto Ispanijoje mokslininkai atskleidė, kad tam tikro tipo riebalai gali padėti palaikyti normalų kūno svorį. Jų tyrimas, stebėjęs daugiau nei 7 400 vyrų ir moterų su II tipo diabetu ir aukšta širdies ligų rizika, paskyrė tiriamiesiems tris skirtingus mitybos planus: viena grupė maitinosi alyvuogių aliejumi praturtinta Viduržemio jūros regiono diena, kita – tokia pat, tik riešutais praturtinta diena, o trečiosios grupės atstovai laikėsi itin mažai riebalų turinčio mitybos plano. Pasirodo, daugiausiai alyvuogių aliejaus suvartoję žmonės numetė daugiausiai svorio per penkerius metus trukusį stebėjimo laikotarpį, dar daugiau nei tie, kurie maitinosi liesu maistu. Tad nebijokite visų riebalų – kai kurie jų gali padėti jums sulieknėti.
Japoniška dieta – pati geriausia
„Didžiosios Britanijos medikų žurnale“ šiemet pasirodęs tyrimas paskelbė, kad tie japonai, kurie laikėsi savo nacionalinių mitybos rekomendacijų ir valgė daug ryžių, daržovių, žuvies, mėsos, bei iš sojos pupelių pagamintų produktų, turėjo 15 proc. mažesnę priešlaikinės mirties riziką nei tie jų bendraamžiai, kurie taip griežtai nesilaikė klasikinės japoniškos dietos.
Ankštinės daržovės neleidžia nutukti
Nesiėmę jokių kitų papildomų pastangų sulieknėti, tie žmonės, kurie kiekvieną dieną suvalgė po tris ketvirčius puodelio ankštinių daržovių (pupelių, lęšių, avinžirnių ir kt.), per šešias savaites numetė vidutiniškai po 0,75 svaro, atskleidė naujas tyrimas, paskelbtas „Amerikos klinikinės mitybos žurnale“. Valgykite pupeles, ir numesite svorio!
Angliavandeniai gali būti siejami su vėžiu
Neišsigąskite – nebūtina tučtuojau iš valgiaraščio braukti visų produktų su angliavandeniais. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad neseniai vienas tyrimas išsiaiškino, jog produktai su aukštu glikeminiu indeksu, t.y. tie, kurie yra kupini perdirbtų angliavandenių, staigiai padidinančių cukraus lygius kraujyje, gali būti siejami su aukštesne plaučių vėžio išsivystymo rizika, net ir nerūkantiems žmonėms. Tiesa, norint tikrai pakenkti savo sveikatai, turėtumėte suvalgyti didžiulius kiekius tokių angliavandenių, o viena bandelė tikrai neprilygsta vienai cigaretei. Vis dėlto, jeigu norite apsisaugoti nuo vėžio ir kitų su mityba siejamų lėtinių ligų, tokių kaip II tipo diabetas ir širdies ligos, rinkitės sveikesnius, minimaliai perdirbtus ar visai neperdirbtus angliavandenius, bei valgykite daugiau ankštinių daržovių ir pilnagrūdžių javų.
Būtina žiūrėti, ką valgai – tiesiogine prasme
Tai, ką matote prieš save, yra tai, ką valgote, dar kartą patvirtino Cornellio universiteto Maisto ir prekinių ženklų laboratorijos analizė. 2016 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad tos moterys, kurios ant virtuvinių lemtynų laikė nesveiką maistą ir saldintus gėrimus, svėrė iki 26 svarų daugiau už tas moteris, kurios tokių produktų ant jų neturėjo. Dar daugiau, tos moterys, kurios namuose turėjo dubenį su vaisiais, svėrė beveik 13 svarų mažiau už tas, kurios jo neturėjo. Mes patariame visada po ranka turėti sveikų užkandžių, o nesveiką maistą laikyti kuo toliau nuo akių.
Medus turi minusų
Šiemet taip pat sužinojome ne tokią ir saldžią tiesą apie medų. Nors jis ilgą laiką buvo vadinamas visiškai natūralia, antioksidantais praturtinta alternatyva „baltąja mirtimi“ vadinamam cukrui, „Amerikos klinikinės mitybos žurnale“ pasirodęs tyrimas parodė ir kitą jo pusę. Mokslininkai išsiaiškino, kad medus organizme išprovokuoja tokias pat reakcijas, kaip ir cukrus iš cukranendrių ar kukurūzų sirupo, t.y. padidina cukraus lygius kraujyje, o taip pat įtakoja svorio augimą, cholesterolio lygio didėjimą, bei aukštesnį kraujospūdį. Tai reiškia, kad bet koks cukrus yra cukrus, tad visuomet stenkitės laikytis saiko, kad ir kokia forma jo gautumėte.
Jeigu mėgstate riešutus, valgykite juos
29 anksčiau atliktų tyrimų apie riešutus analizė atskleidė, jog šių sveikaisiais riebalais praturtintų užkandukų teikiama nauda sveikatai yra tiesiog neginčijama. Tie žmonės, kurie kiekvieną dieną suvalgydavo po saują riešutų (žemės riešutų, lazdyno riešutų, migdolų, pekaninių karijų ir t.t.), turėjo 30 proc. mažesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis nei tie, kurių riešutų nevalgė. Ir tai dar ne viskas – riešutų mylėtojai taip pat turėjo 15 proc. mažesnę riziką susirgti vėžiu, bei 22 proc. mažesnę priešlaikinės mirties tikimybę. Gal ne taip ir blogai smaguriauti tuo riešutų sviestu?
Nebūtina gerti po 8 stiklines vandens per dieną
Visi esame girdėję, kad turėtume išgerti po aštuonias stiklines vandens per dieną, jei norime būti sveiki ir netroškinti savo organizmo, tačiau naujas tyrimas, publikuotas „Nacionalinės mokslų akademijos žurnale“ atskleidė, kad tai visai nėra būtina. Visų pirma, mums reikalingų skysčių kiekis smarkiai priklauso nuo visos eilės nuolat besikeičiančių faktorių. Be to, mokslininkai atrado, kad žmonėms tris kartus sunkiau nuryti nedidelį kiekį vandens po to, kai jie jau išgėrė visą litrą skysčių, negu tada, kai jie iš tiesų jautėsi ištroškę po aktyvios fizinės veiklos. Tai reiškia, kad organizmas pats geriausiai žino, kiek vandens jam reikia, ką ir įrodo tas „rijimo stabdis“, aprašytas tyrimo eigoje. Vietoje to, kad religingai gertumėte vieną stiklinę vandens po kitos, išsiaiškinkite tikrąsias dehidratacijos priežastis, ir gerkite vandenį tada, kai tikrai jausitės ištroškę.
Druskos naudokite dar mažiau
Štai dar viena priežastis nepirkti bulvių traškučių: 25 metų trukmės tyrimas, kurio išvados buvo paskelbtos spalį, išsiaiškino, jog suvartojamo druskos kiekio padidinimas vos žiupsneliu (t.y. mažiau nei puse arbatinio šaukštelio per dieną) gali net 12 proc. padidinti priešlaikinės mirties riziką. Išbraukite visus netikėtai daug druskos turinčius užkandžius iš savo valgiaraščio, ir pradėkite gardinti maistą žolelėmis ir prieskoniais.
Augaliniai baltymai skatina ilgaamžiškumą
Masačusetso valstijos ligoninės atliktas tyrimas parodė, kad tie žmonės, kurie vartojo didelius kiekius gyvulinių baltymų – ypač iš labiau perdirbtos raudonos mėsos nei iš žuvies ar paukštienos – turėjo aukštesnę priešlaikinės mirties riziką nei vidutiniškai. Jeigu tai dar neįtikino jūsų rinktis lašišą vietoje dešros, atkreipkite dėmesį į dar vieną faktą: tie tiriamieji, kurie suvartojo daugiau augalinių baltymų (iš tokių produktų kaip duona, dribsniai, makaronai, ankštinės daržovės ar riešutai), turėjo mažesnę priešlaikinės mirties riziką. Tiesa, ryšį tarp mėsos valgymo ir ankstyvos mirties sustiprino ir kiti neretai pasitaikantys nesveikos gyvensenos įpročiai, tokie kaip padidintas alkoholio vartojimas ir žemi fizinės veiklos lygiai (atmetus šiuos faktorius, išnyko ir mėsos valgymo bei priešlaikinės mirties ryšys). Vis dėlto, mitybos plano su dideliais kiekiais perdirbtos mėsos nerekomenduoja jokie dietologai, tad vietoje keptos šoninės rinkitės daržoves.
Papildų pavojus yra labai realus
Vien tai, kad kažkas yra parduodama sveikų produktų parduotuvėse, dar nereiškia, kad tai iš tiesų yra naudinga sveikatai. „Consumer Reports“ žurnale šią vasarą pasirodęs mokslinis straipsnis atskleidė, kad didelė dalis mitybos papildų yra užkrėsti pavojingomis bakterijomis ir turi kitų medžiagų, kurios gali sukelti pykinimą, vėmimą, o, blogiausiu atveju, netgi pakenkti kepenims bei širdžiai. Nors tas tyrimas atkreipė dėmesį į 15 pavojingų sudėtinių dalių, dažnai randamų papilduose (įskaitant tokias iš pirmo žvilgsnio nepavojingas medžiagas kaip žaliosios arbatos ekstrakto milteliai), geriausia laikytis atokiau visų maistinių papildų, kadangi jie neretai yra pardavinėjami su klaidinančiomis etiketėmis, kurių niekas nereglamentuoja.
