Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Donaldas Trumpas prieš PSO

04/17/2020 Aidas
who 1182

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ilgai liejo priekaištus Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), esą susimokiusiai su Kinija, kol galiausiai antradienį nurodė įšaldyti jai finansavimą. Trumpo adresu dabar daugiausia skrieja priekaištai, bet Amerikos konservatorių kaltinimuose PSO yra ir tiesos, skelbia „Politico“.

Kaip paskelbė Trumpas, finansavimas PSO, kuri pernai iš JAV gavo 400 mln. dolerių, sustabdytas, kol bus parengta apžvalga dėl šios organizacijos vaidmens „labai blogai valdant ir dangstant koronaviruso plitimą“. Esą PSO nesistengė kruopščiai įvertinti situacijos Kinijoje, kur naujasis virusas ir atsirado praėjusių metų pabaigoje.

Daugelio kritikų teigimu, Trumpas tokiu sprendimu stengiasi nustumti priekaištus savo paties administraciją, esą ilgai ignoravusią pandemiją, kuri JAV jau nusinešė daugiau nei 26 tūkst. žmonių gyvybes – daugiausia pasaulyje.

Tiesa, PSO tikrai galima priekaištauti dėl uolaus noro tikėti Kinijos teikiama informacija pačioje protrūkio pradžioje – pavyzdžiui, kad naujojo koronaviruso žmogus negali užsikrėsti nuo kito žmogaus.

Greitai neatsitrauks

Kita vertus, sako Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) pasaulinės visuomenės sveikatos ekspertas Stephenas Morrisonas, Trumpas, jo sąjungininkai Senate ir „Fox News“ neabejotinai perlenkia lazdą.

„Tai yra bandymai kaltę dėl šios katastrofos nuimti nuo Trumpo pečių ir perkelti atgal į Kiniją“, – mano Morrisonas, priduriantis, kad prezidento ir jo sąjungininkų vykdomą kampaniją prieš PSO laiko „pavojinga ir visiškai nederama“.

Kiti analitikai baiminasi, kad vis akivaizdesnė JAV ir Kinijos kova, įtraukusi ir PSO, šiuo metu, kai siautėja pandemija, yra tiesiog nereikalinga.

„Daug dalykų, kuriuos apie Kinijos grėsmę kalba Trumpo administracija, yra teisingi. Bet manau, kad šiuo metu svarbesnės kitos problemos“, – tvirtina kita CSIS ekspertė Bonnie Glaser.

Pati PSO netiesiogiai apkaltino Trumpą „politizuojant“ naująjį koronavirusą ir įspėjo, kad dėl to gali prireikti „daug daugiau maišų kūnams“.

Vis dėlto jei jau Trumpas ką nors puola, pavyzdžiui, demokratus JAV valstijų gubernatorius, jis greitai neatsitraukia. Akivaizdu, kad prezidentas nepasitenkinimą PSO lies ir toliau – bet ar visi jo priekaištai nepagrįsti?

Kinijos veiksmus gyrė pats Trumpas

Trumpas visų pirma – ir tai turbūt kertinė jo mintis visame padrikame sraute – teigia, kad PSO, kuri yra Jungtinių Tautų padalinys, „atrodo, yra labai kinocentriška“. Tai kartoja ir dalis respublikonų senatorių. Visi jie tvirtina, kad PSO tiesiog be didelės analizės skelbia Kinijos jai perduodamus statistinius duomenis apie koronaviruso infekcijos plitimą, nors esą šiuo metu jau žinoma, kad Kinija bandė nuslėpti viruso grėsmę. Pavyzdžiui, sausio viduryje PSO pakartojo klaidingus Kinijos teiginius, esą naujojo viruso vienas žmogus negali perduoti kitam.

Tuo, kad PSO neva naiviai tiki Pekino skelbiama informacija, abejoja ir Japonijos bei Taivano lyderiai, nors šios šalys, kritikuodamos Kiniją, visada siekia geopolitinės naudos.

„The New York Times“ savo ruožtu praneša, kad Kinija aktyviai siekia kuo daugiau įtakos PSO. Antradienį JAV Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas, respublikonas Jamesas Rischas apkaltino PSO esant Kinijos „politine lėle“. Esą PSO nesugebėjimas paskelbti tikro infekcijų skaičiaus „trukdo pasauliui stabdyti pandemijos plitimą“.

Tačiau CSIS ekspertas Morrisonas, kad tokie kaltinimai nėra teisingi. Taip, sausį PSO iš tiesų pažėrė liaupsių virusą esą sukontroliavusiai Kinijai, nors dabar jau žinome, kad infekcijos plitimas tada tik įsibėgėjo. Vis dėlto tada Kiniją gyrė ir pats Trumpas. Prezidento patarėjai ragino jį netikėti Pekinu, bet jis nieko neklausė ir liaupsino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą. Trumpas dar buvo įsuktas į apkaltos procesą ir ką tik pasirašęs prekybos susitarimą su Kinija. Jis tikrai nenorėjo, kad sandoris žlugtų.

PSO nespaudė nei JAV, nei kitos šalys

Kitas Trumpo pamėgtas išsireiškimas – esą PSO „suklydo“ ir „praleido skambutį“. JAV prezidentas taip ir nėra paaiškinęs, ką turi omenyje. Laimei, JAV politikoje ir žiniasklaidoje yra Trumpo sąjungininkų, kurie gali bent pabandyti paaiškinti šią mintį – esą prezidentas mano, kad PSO nepakankamai greitai įspėjo pasaulį apie naująjį koronavirusą.

Jei tai tiesa, Trumpas laimi politine prasme – juk kaip jo administracija galėjo greičiau reaguoti į krizę, jei niekur neskubėjo ir PSO strategai? Ši organizacija iš tiesų kelias savaites laukė ir tik kovo 11 dieną paskelbė pandemiją.

Vis dėlto Baltieji rūmai tuo metu tikrai nemeldė pasaulio rimčiau vertinti viruso grėsmę. Tą pačią kovo 11-ąją Trumpas kaip tik teigė: „Manau, kad labai gerai susitvarkysime.“

Tokį pareiškimą JAV prezidentas padarė nepaisydamas to, kad, kaip paaiškėjo vėliau, apie grėsmę jį dar sausį buvo įspėjęs ir prekybos sekretorius, ir sveikatos apsaugos sekretorius, ir Centrinė žvalgybos valdyba. Dar vėliau Trumpas pareiškė iš tikrųjų žinojęs, kad virusas gali būti toks pavojingas, bet neva nenorėjo „šokiruoti amerikiečių“.

Anot Morrisono, svarbu atsiminti, kad PSO sudaro skirtingų šalių atstovai, tad amerikiečiai, norėdami pulti Kiniją, galėjo ieškoti kitų valstybių paramos.

„Bet nei JAV, nei Jungtinės Karalystės, nei Prancūzijos lyderiai tada neragino PSO užsiimti Kinija. Tad idėja, kad PSO turėjo leistis į kažkokią savižudišką konfrontaciją su Kinija, neturi pagrindo“, – teigia Morrisonas.

Pasak analitiko, PSO šiaip jau net be didžiųjų šalių paramos gana anksti pakeitė poziciją ir Kinijos atžvilgiu ėmė elgtis kritiškiau. Antai vasario viduryje intensyviomis pastangomis pasiekta, kad Pekinas įsileistų mokslininkų komandą į protrūkio epicentru tapusią Hubėjaus provinciją.

Ragina PSO vadovą atsistatydinti

Bet konservatyvios pakraipos JAV leidinio „National Review“ redaktorius Richas Lowry, kurio, beje, tikrai negalima vadinti Trumpo gerbėju, nesutinka. Lowry, tarkime, pripažįsta, kad Trumpas stengiasi niekada neprisiimti kaltės, bet pabrėžia, jog Kinijos ir PSO adresu skriejanti kritika yra pagrįsta. Esą Kinija akivaizdžiai melavo apie protrūkį, o iš gyvų liudijimų jau senokai aišku, kad šalies gydytojai ir drąsesni žurnalistai, drįsę kalbėti apie tikrąjį pavojaus mastą, buvo nutildyti.

Savo ruožtu PSO, anot Lowry, nusikalto pabūgusi elgtis ryžtingai ir nepriklausomai labai svariu momentu: „O tai neva reiškia, kad Kinijos ir PSO tandemas kartu paleido virusą po pasaulį, tuo pat metu menkindamas jo grėsmę.“

Žurnalistas priminė, kad iš Kinijos – šalies, kurioje veikia gulagai religinėms mažumoms – nieko kito ir negalima tikėtis. Tokie režimai negarsėja kompetentinga valdžia ir skaidrumu.

 „Tačiau PSO turėtų būti kitokia nei Kinija. Organizacija pati teikia, kad jos vertybės atspindi žmogaus teisių, universalumo ir teisingumo principus“, – pastebi Lowry, priminęs, kad PSO sausio viduryje nė kiek neabejojo Kinijos pareigūnų tikinimais, esą virusu žmogus negali užsikrėsti nuo kito žmogaus.

„Tai reiškia, kad PSO svarbiomis pirmosiomis protrūkio dienomis palaimino kinišką naratyvą. Ar PSO reiškė susirūpinimą dėl skrydžių? Ne, viskas tiko“, – PSO vadovo žodžius vasario pradžioje, esą skrydžių draudimai nereikalingi viruso įveikimui, primena Lowry.

Be to, „The Washington Post“ skelbia, kad JAV atstovai, 2018 metais nuvykę įvertinti Uhano miesto Virologijos instituto laboratoriją, buvo išreiškę didelį susirūpinimą dėl saugumo. Esą pastebėta, kad laboratorijoje, kuri dirbo su itin jautriais mėginiais, įskaitant SARS tipo virusus, trūko specialistų ir pasirengimo. Nors nėra jokių įrodymų, kad virusas galėjo būti dirbtinai sukurtas, tai nereiškia, jog virusas negalėjo pasklisti iš laboratorijos, pažymi Kalifornijos Berklio universiteto mokslininkas Xiao Qiangas.

Ypač daug kritikos Lowry išsako būtent PSO generalinio direktoriaus Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, kuris sausį ir vasarį be paliovos gyrė Kinijos „skaidrumą“ adresu.

„Nors aiškėja, kad Kinija slepia tikrąjį infekcijų ir mirčių skaičių bei nesidalina svarbiausia informacija apie virusą, PSO tokie veiksmai neužkliūna. O Taivanas, visai kaip nori Pekinas, į PSO nepriimamas. Kaip tik Taivanas parodė galintis gerai susitvarkyti su viruso protrūkiu – didžiąja dalimi dėl to, kad niekada netikėjo, ką aiškino Kinija ar PSO. Geresniame pasaulyje PSO vadovas iškart atsistatydintų ir JAV galėtų toliau dosniai finansuoti šią organizaciją. Bet JT institucijos taip neveikia. Be to, yra svarstymų, kad Adhanomas Ghebreyesusas nusitaikęs į JT generalinio sekretoriaus pareigas“, – rašo Lowry.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu