Daugiau 
 

Drąsiausia kosminė misija istorijoje?

03/23/2015 Aidas
science-11

Kosminio zondo nuleidimas ant kometos paviršiaus greičiausiai buvo vienas rizikingiausių pastarojo meto kosminių pasiekimų, tačiau viena potenciali misiją, kurią šiuo metu svarsto NASA, gali pralenkti net ir ją.

Mokslininkai siūlo į Saturno mėnulyje Titane tyvuliuojančias jūras pasiųsti automatizuotą povandeninį laivą. Tiesa, minėtąsias jūras sudaro ne vanduo, o tokie angliavandeniliai, kaip metanas ir etanas. Šios medžiagos palydove, kurio vidutinė temperatūra siekia -180 laipsnių Celsijaus, egzistuoja savo skystoje būsenoje.

Planą iškėlė NASA Inovatyvių pažangių koncepcijų (NIAC) iniciatyva, kuri skatina mokslininkus mąstyti netradiciškai.

„Tai labai išlaisvina, - apie iniciatyvą kalbėjo projektą pristatęs mokslininkas, dr. Ralphas Lorenzas, jo gaires išdėstęs Teksase vykusioje Palydovų ir planetų mokslo konferencijoje (LPSC). – Gali atsikvėpti ir leisti veikti vaizduotei.“

Tačiau dr. Lorenzas tiki, kad pasitelkus tinkamus resursus, laiką ir technologijas, misija taptų nesunkiai įgyvendinama. Bepiločiai povandeniniai aparatai (UUV) šiandien yra plačiai naudojami kariniais tikslais, gelbėtojų komandų, tyrinėjant potencialius naftos telkinius bei moksliniams tyrimams atlikti. Taigi, jau naudojamos technologijos gali būti pritaikytos ir už mūsų planetos ribų.

Užšalusi Žemės versija

Titanas primena giliai užšalusią Žemės versiją ir yra patrauklus tyrinėjimų objektas. 2005-aisiais jį aplankė ir ant paviršiaus nusileido Europos zondas „Huygens“.

Misija, pavadinta Titano jūrų tyrinėjimas (TiME), su kuria dirbo Ralphas Lorenzas, būtų sugrįžusi į Saturno palydovą su kosminiu aparatu, kuris rinktų duomenis iš jūros paviršiaus. TiME buvo viena iš trijų finalisčių NASA mažų išlaidų „Discovery“ misijos atrankos procese, tačiau galiausiai pralaimėjo Marso misijai „InSight“. Naujoji Titano misijos koncepcija sujungia kai kuriuos TiME užsibrėžtus mokslinius tikslus su tais, kuriuos būtų galima realizuoti pasitelkus povandeninį tyrinėjimų aparatą.

„Tokiu būdu būtų galima atlikti viską, ką gali tokia misija kaip TiME, ypatingai paviršiuje, bei išmatuoti orą, jūros paviršiaus sudėtį ir bangas, - sakė Lorenzas. – Tačiau tai taip pat leistų detaliai ištirti jūros dugną, kur giliai paslėpti Titano klimato istorijos įrašai.“

Beprecedenčiai tyrimai

Titano pakrantėse yra nuosėdų, paliktų garuojant skystiems angliavandeniliams; jos rodo, kad jūros lygis šiame palydove periodiškai kilo ir mažėjo. Iš tiesų, nors šiandien Titano jūros yra susitelkusios tolimoje palydovo šiaurinėje pusėje, natūralūs jo orbitos nustatyti ciklai gali priversti tuos skystus telkinius judėti tarp polių kas 30 000 metų.

Povandeninio aparato tyrinėjimai gali atskleisti Titano jūrų ypatybes, įskaitant tai, kad jos galbūt teliuškuoja gigantiškame krateryje, atsiradusiame po susidūrimo su kokiu nors kosminiu objektu. Misijos metu taip pat galimai būtų aptikti tokie skysčio sluoksniai, kaip mūsų planetos Juodojoje jūroje, kur po šviežesnio paviršinio vandens sluoksniu glūdi druskingas, deguonies neprisotintas vanduo.

$100,000 vertės NIAC projektas neskelbia, kokie prietaisai būtų gabenami povandeninio tyrimų aparato. Tačiau akivaizdūs kandidatai būtų šoninis hidrolokatorius, fotokamera ir jūros dugno skaitmeninio fotografavimo sistema.

Virš bangų

Komunikacijos taip pat yra svarbus klausimas. TiME būtų pasinaudojusi reta geometrine galimybe, kaip šiaurinis Titano polius yra nukreiptas tiesiai į Žemę ir leidžia užmegzti tiesioginį kontaktą su mūsų planeta. Tačiau artėjant šio dešimtmečio pabaigai, Žemė horizonte  leisis vis žemiau, todėl siųsti duomenis tiesiogiai taps vis sunkiau. Todėl nauja povandeninio laivo misijos data būtų tik 2040-ieji – kitas laikotarpis, kai tiesioginis kontaktas ir vėl taps įmanomas.

Kad sutaupytų laiko, laivą į Titaną galėtų lydėti orbitoje besisukantis kosminis zondas, kuris siųstų duomenis Žemei. Tai leistų misiją pradėti bet kuriuo norimu metu, tačiau taip pat pridėtų papildomų išlaidų.

Kitas svarbus faktorius yra energija. Kosminiai aparatai, skriejantys vidinės Saulės sistemos ribose, elektrą gali pasigaminti per saulės modulius, tačiau už asteroidų juostos keliaujantiems zondams reikia branduolinės galios generatorių, paprastai varomų yrant plutoniui 238, kurio gamybą JAV sustabdė 1980-aisiais, o jo atsargos sparčiai senka, keldamos nerimą planetų mokslo bendruomenėje. Be šio branduolinio kuro, tokiems išorinės Saulės sistemos taškų kaip Titanas tyrinėjimams bus užvertos visos durys.

Kol didžiausias Saturno palydovas mus toliau žavės, tol sugrįžimas į jį bus neišvengiamas. Ir kai mes grįšime, gali būti, kad padarysime tai su povandeninio laivo pagalba.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu