Dažnas nustemba išgirdęs, kad karo prievolininkai – tiek dar netarnavę, tiek ir karo prievolę jau atlikę Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 60 metų, išvykę gyventi į kitą valstybę ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, pagal įstatymą privalo apie tai informuoti savo regioninį Karo prievolės komplektavimo skyrių.
Kariškiai primena, kad iki šių metų pabaigos asmenims, neįvykdžiusiems karo prievolininko pareigų, gali būti taikoma administracinė atsakomybė, užtraukianti baudą nuo 30 iki 60 eurų. Pakartotinis tokių pareigų neatlikimas gali užtraukti baudą iki 140 eurų. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas gali netgi užtraukti baudžiamąją atsakomybę su maksimalia laisvės atėmimo iki trejų metų sankcija. Tiesa, piliečiai raminami, kad kol kas bausmių už šių pareigų neatlikimą dar neteko skirti.
Tačiau Lietuvos šaulių sąjungos koordinatorius Vokietijoje Mindaugas Lukšys teigia, kad svetur gyvenantys lietuviai savęs karo prievolininkais apskritai nelaiko. „Šį įstatymą žmonės daugiau supranta kaip pilietinį apsisprendimą, bet ne kaip prievolę“, – pabrėžia jis.
Neseniai M. Lukšys ir Miuncheno lietuvių bendruomenė (MLB) kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ir paklausė, ką apie karo prievolininkus sako mūsų šalies įstatymai. M. Lukšys teigia, jog šia tema nuspręsta pasidomėti po to, kai MLB pasiekė Karo prievolės administravimo tarnybos parengta informacija, skirta Lietuvos piliečiams, karo prievolininkams, gyvenantiems užsienyje.
„Žmonių reakcija buvo labai pasyvi – tai kėlė įtarimą, jog MLB nariai savęs su sąvoka „karo prievolininkas“ neidentifikuoja“, – sakė jis.
Paklaustas, kas, jo nuomone, lemia emigrantų požiūrį, jog „išvažiavau ir man tai negalioja“, M. Lukšys svarstė, kad greičiausiai – žmonių neužtikrintumas, abejingumas, vertybių sistemos neaiškumas, asmeninės išvykimo iš Lietuvos priežastys, galbūt nesėkminga integracija.
„Ne visiems yra svarbus ryšio su Lietuva palaikymas, jau nekalbant apie karo prievolę. Arba, kaip Rytis Zemkauskas rašė apie Europą kaip mano kasdienybę: „Ar Tavo gyvenimas turi didesnį tikslą? Taip, būti geru žmogumi ir piliečiu. Netrukdyti kitiems. (...) Būtų gerai, kad karas ir žudynės baigtųsi iki šešių“. Taip pat ir lietuvių bendruomenės greta lietuviškumo puoselėjimo galėtų labiau dirbti prie sąmoningumo ir politiškumo skatinimo bei stiprinimo“, – teigė jis.
Pasak Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus specialistės Jolitos Gruzdaitės, karo prievolininkas – tai tiek dar netarnavęs, tiek ir karo prievolę jau atlikęs Lietuvos Respublikos pilietis nuo 18 iki 60 m., išskyrus nuo karo prievolės atleistus neveiksnius arba ribotai veiksnius; neįgaliuosius; pagal Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvadas netinkamus pagal sveikatą; esančius dimisijoje ar sulaukusius 60-ies metų; tarnauti nepageidaujančias moteris.
Karo prievolininkai, nuo 18 iki 60 metų vyrai, išvykę gyventi į kitą valstybę ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, privalo nedelsdami informuoti savo regioninį Karo prievolės komplektavimo skyrių ar poskyrį apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą. Informuoti reikia el. paštu regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį, kurio teritorijoje karo prievolininkas gyveno prieš išvykdamas (visų skyrių ir poskyrių kontaktai prieinami internete, adresu www.karys.lt).
Iki šiol neinformavę apie savo išvykimą karo prievolininkai tai padaryti gali iki š. m. rugsėjo 1 d. Po šios dienos, asmenims, neįvykdžiusiems karo prievolininko pareigų, bus taikoma administracinė atsakomybė. Taip pat visą informaciją apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje galite gauti paskambinę nemokama konsultavimo linija 8 800 12340.
Pabrėžiama, jog kitoje valstybėje net ir daugybę metų gyvenantys piliečiai vis tiek privalo pranešti apie savo gyvenamąją vietą, kadangi gyvenimas užsienyje neatleidžia nuo piliečio pareigų atlikimo. Žmonės, kurie yra sulaukę pilnametystės ir turi Lietuvos pilietybę, tačiau yra gimę kitoje valstybėje ir joje gyvena, pvz., Amerikoje, taip pat turi pranešti apie esamą gyvenamąją vietą, o dvigubos pilietybės turėjimas taipogi neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų. Pasak specialistės, ši informacija reikalinga karinės įskaitos tvarkymui, kuri padėtų susisiekti su karo prievolininkais paskelbus mobilizaciją ar informuojant dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
Pagal lietuvišką spaudą
