Pastarosiomis dienomis į viešumą vis iškylančios naujienos apie „Germanwings“ piloto Andreaso Lubitzo gyvenimą kelia kuo toliau, tuo didesnį nerimą. Kai reisas 9525 prieš dvi savaites sudužo Prancūzijos Alpėse, Lubitzas buvo laikomas vienas iš 150 nepaaiškinamos katastrofos aukų. Tačiau vos po poros dienų jis tapo pagrindiniu įtariamuoju šioje protu nesuvokiamoje tragedijoje.
Dabar prancūzų ir vokiečių prokurorai jau nebeabejoja, kad 27-erių metų pilotas tyčia pakreipė „Airbus A320“ lėktuvą į kalną, tokiu būdu pražudydamas visus juo skridusius keleivius. Taip pat vis daugėja įrodymų, kad tai nebuvo žaibiškas vienos akimirkos sprendimas, o dienų dienas trukusio planavimo rezultatas. Tokios naujienos iškėlė svarbų klausimą – ar dar kas nors žinojo apie Lubitzo ketinimus ir galėjo jį sustabdyti?
Lėktuvo sudužimas didžiausio atgarsio susilaukė Vokietijoje. Nenuostabu – 72 žuvusieji buvo šios šalies piliečiai, o tragedija tapo didžiausia oro katastrofa per visą Vokietijos istoriją nuo 2000-ųjų, kuomet per lėktuvo „Concorde“ sudužimą žuvo 97 vokiečiai.
„Vokietija, techninio tobulumo sinonimas, kurioje saugumas nėra vien tik kokybės ženklas, bet ir tikėjimo bei vertės matas, tapo traumuota“, - šeštadienio „Die Welt“ numeryje rašo istorikas Michaelas Stuermeris.
Tyrėjai sudarė detalizuotą Lubitzo asmenybės portretą, išanalizavę lėktuvo „juodųjų dėžių“ įrašus, rastus avarijos vietoje, apieškoję jo namus Diuseldorfe ir Montabaure, bei apklausę jo draugus, giminaičius, kolegas ir gydytojus. Kol kas yra žinoma štai kas:
- Medicininiai įrašai rodo, kad prieš jam gaunant piloto licenciją, Lubitzas sirgo depresija ir, gydytojų teigimu, turėjo „polinkį į savižudybę“, kuris privertė jį padaryti kelių mėnesių pertrauką mokantis pilotų mokykloje. Anot „Lufthansa“, 2009 m. grįžęs mokytis, Lubitzas informavo mokyklą, jog patyrė „sunkios depresijos“ epizodą. Tačiau „Germanwings“, antrinė „Lufthansa“ kompanija, kurioje Lubitzas ėmė dirbti 2013 m., teigė nebuvusi apie tai informuota. Vis dėlto, abi avialinijos teigia, kad Lubitzas praėjo visus medicininius tyrimus ir gydytojai jam davė leidimą skraidyti.
- Likus keliems mėnesiams iki katastrofos, Lubitzas kreipėsi pagalbos į kelis gydytojus, įskaitant Diuseldorfo universitetinės ligoninės specialistus. Ligoninės atstovybė atsisakė patvirtinti pranešimus, kad Lubitzas skundėsi regos sutrikimais, tačiau sakė, kad jam buvo atliki keli tyrimai. Diuseldorfo prokurorų teigimu, nėra jokių įrodymų, kad pilotas turėjo kokių nors fizinių sutrikimų.
- Prieš savaitę iki tragedijos, Lubitzas internete domėjosi savižudybės metodais ir pilotų kabinos durų saugumu. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių Jungtinėse Valstijose priimtos saugumo taisyklės suteikia pilotų kabinoje esančiam asmeniui galimybę neįleisti į ją pašalinių.
- Greitai po pakilimo iš Barselonos oro uosto kovo 24 d., Lubitzas pasisiūlė perimti lėktuvo valdymą, kad kitas pilotas galėtų nueiti į tualetą. Kai šis grįžo ir pamatė, kad nebegali įeiti į pilotų kabiną, jis ėmė maldauti Lubitzo, kad šis jį įleistų. Lubitzas ignoravo jo prašymus ir ėmė greitinti lėktuvą, prieš nukreipdamas jį į kalnus netoli Le Vernet kaimelio.
Kadangi pilotai yra atsakingi už 10 mln. kasdien po visą pasaulį keliaujančių keleivių gyvybes, mintis, kad vienas jų gali slėpti ketinimus padaryti žalą sau ir kitiems, sukėlė gilų nerimą.
„Techninis nesklandumas, teroristinis išpuolis, gamtos stichija arba žmogiška klaida – nė vienas šių dalykų nėra toks gąsdinantis“, - rašo Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“.
Paaiškėjus tikrajam Lubitzo ligos mastui, vokiečių prokurorai žengė neįprastą žingsnį, pateikdami reguliarią informaciją apie tyrimo eigą. Vokietijos laikraščiai, paprastai visais būdais saugantys net ir nuteistų nusikaltėlių tapatybes, naudoja pilną piloto vardą, taip parodydami jo veiksmų rimtumą.
Tuo tarpu visos šalies avialinijos greitai priėmė naujus reikalavimus, kad pilotų kabinoje bet kuriuo metu būtų du žmonės, o politikai ėmė svarstyti poreikį sušvelninti paciento teisės į privatumą taisykles, greitai sulaukdami medicininių asociacijų įspėjimo, kad tokie pokyčiai sumažintų pacientų pasitikėjimą gydytojais ir tokiu būdu atneštų daugiau žalos nei naudos.
Tačiau, turint omenyje tai, kad Lubitzas iš visų jėgų bandė nuslėpti savo ligos mastą, kyla klausimas, ar yra sistema, galinti nustatyti, kas dedasi žmogaus galvoje.
„Kas galėjo žinoti, kad jis buvo pasiryžęs save tą dieną sunaikinti? – teigė Mercedes Valle, 54-erių gydytoja iš Madrido. Ji pridėjo, kad juodosios dėžės turinys patvirtino, jog „lėktuvą valdyti buvo patikėta pamišusiam asmeniui su polinkiu į savižudybę“.
„Praeityje man teko matyti, kas būna, kai toks žmogus sėdasi už mokyklos autobuso ar net automobilio vairo. Laimei, taip nutinka labai retai“, - sakė ji.
