Pirmadienio rytą Graikijos bankai ir vėl pradėjo teikti paslaugas klientams po tris savaites trukusio uždarymo, kurį įžiebė nesutarimai dėl šalies skolų grąžinimo. Tačiau daugelis apribojimų išliks vietoje, įskaitant piniginių perlaidų į užsienį blokavimą. Jei to dar būtų negana, graikai taip pat greitai pajus kasdienių prekių kainų didėjimą dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimo.
Atėnai pasiekė susitarimą, plačiai žinomą kaip „grynieji pinigai už reformas“, siekiant išvengti skolų nemokumo paskelbimo ir galimo išstojimo iš euro zonos. Tuo tarpu Vokietija pranešė esanti pasiruošusi svarstyti tolimesnes skolų grąžinimo lengvatas.
Prie bankomatų nusidriekusios eilės pastarosiomis savaitėmis tapo gyvenimo Graikijoje realybe, žmonėms kasdien laukiant miniose, kad galėtų nusiimti maksimalią €60 per dieną sumą. Šį apribojimą įvedė patys bankai, kai gyventojų tarpe kilo panika ir visi ėmė tuštinti savo sąskaitas.
Nuo šio pirmadienio šis dienos limitas tapo savaitiniu, apribotu iki €420. Tikimasi, kad tai padės sumažinti kasdienes eiles prie Graikijos bankomatų.
Tačiau vienas architektu dirbantis vyriškis BBC naujienų tarnybai sakė, kad bankų veiklos atnaujinimas neturės didelės įtakos jo gebėjimui atlikti savo darbą.
„Pagrindinė problema yra ta, kad mes negalime sumokėti savo tiekėjams, kas reiškia, jog galiausiai mes nebeturėsime parduodamų produktų“, - kalbėjo Vassilis Masselosas.
Graikijos recesija
Nors bankų durų atvėrimas Graikijos ekonomikoje pažymi sugrįžimą prie šiokio tokio normalumo, ilgalaikės problemos ir toliau kelia nerimą.
Nedarbas ir toliau išlieka labai aukštas, o Graikijos recesiją jau galima lyginti su pačiais garsiausiais finansiniais krachais žmonijos istorijoje. Be to, vis dar draudžiama pervesti pinigus į užsienio bankus bei išsigryninti čekius.
Graikai taip pat brangiau mokės už visą eilę prekių ir paslaugų, įskaitant taksi ir restoranus, PVM pakilus nuo 13 % iki 23 %. Šis mokesčių didinimas buvo tarp reformų paketo, kurį priimti reikalavo Graikijos kreditoriai, siekiant pradėti derybas dėl siūlomo €86 mlrd. finansinės paramos plano.
Ministro pirmininko Alexio Tsipro partijos nariai sukilo prieš šias griežtas taupymo priemones, kai dėl jų praėjusią savaitę buvo balsuojama šalies parlamente. Vis dėlto, jis nutiesė kelią Graikijai gauti papildomą paskolą, kuri leido iš naujo atidaryti bankus bei iki pirmadienio galutinio termino išmokėti €3,5 mlrd. vertės skolas Europos Centriniam Bankui.
Kivirčas su vokiečiais
Ir Graikija, ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nesutaria dėl šalies €320 mlrd. skolos restruktūrizavimo, ir teigia, kad dabartinė skola yra „nepadengiama“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau atmetė galimybę nurašyti Graikijos skolas, tačiau Vokietijos televizijai teigė, kad kitos lengvatų formos, tokios kaip skolos grąžinimo terminų pratęsimas ar palūkanų normos sumažinimas, gali būti svarstomas, kai bus galutinai aptartos paskutiniosios finansinės pagalbos programos detalės.
Ji taip pat paneigė pranešimus apie jos nesutarimus su Vokietijos finansų ministru Wolfgangu Schaeuble, kuris, duodamas interviu „Der Spiegel“ žurnalui, pareiškė verčiau atsistatydinsiąs nei ginsiąs tai, kuo pats netiki.
„Finansų ministras, kaip ir aš, dalyvaus tose derybose, ir galiu pasakyti tik tiek, kad dar niekas pas mane neatėjo ir nepaprašė atstatydinimo“, - atsakė Merkel, paklausta apie šiuos jo komentarus.
Vokietija, kuri yra didžiausia Graikijos finansinės pagalbos fondų pildytoja, Graikijos atžvilgiu ėmėsi ypatingo griežtumo ekonominės politikos. Vienu metu, per įtemptas derybas dėl finansinės pagalbos Graikijai, Schaeuble netgi pasiūlė šaliai laikinai išstoti iš euro zonos, kol ši stabilizuos savo ekonomiką.
Graikijos premjeras Tsipras, kuris pertvarkė savo ministrų kabinetą, kad pakeistų prieš jį sukilusius ministrus, trečiadienį taip pat spaudė parlamentą priimti dar vieną Graikijai nepalankių reformų paketą. Jį smerkiančiame pranešime buvęs graikų finansų ministras Yanis Varoufakis sakė, kad Graikijos atžvilgiu vykdoma ekonominė programa „galiausiai žlugs“.
