Daugiau 
 

„Hubble“ žvaigždė negęsta

03/06/2015 Aidas
gadgets-1

Likus vos mėnesiui iki 25-ojo „Hubble“ kosminio teleskopo gimtadienio, NASA pranešė turinti vilčių, kad žymioji observatorija veiks dar mažiausiai penkerius metus. Svarbiausi misijos mokslininkai naujienų konferencijoje Kalifornijoje sakė, kad visi prietaisai, kuriuos teleskopas naudoja aptikti dangaus objektus, yra nepriekaištingos būklės.

Po gėdingos pradžios 1990 m., kai jis buvo paleistas su veidrodžiu, kuris negalėjo tinkamai sufokusuoti vaizdo, garsiausias pasaulyje kosminis teleskopas padarė daugybę svarbių atradimų. Nuo patvirtinimo apie kosmose egzistuojančias milžiniškas juodąsias skyles iki Visatos amžiaus patikslinimo – „Hubble“ suvaidino svarbų vaidmenį daugybėje mokslo proveržių šiuolaikinėje astronomijoje. Dabar didžioji dalis „Hubble“ laiko yra skiriama ieškoti pačių pirmųjų žvaigždžių, kurios sužibo Visatoje.

Dėl to, kad jis vis dar gali atlikti lygių neturinčius mokslinius stebėjimus, galima padėkoti visiems teleskopo sistemas taisiusiems ir jas atnaujinusiems astronautams, sako mokslininkai. Po kosminio kelto „išleidimo į pensiją“, tokios intervencijos tapo nebeįmanomos, tačiau bent jau kol kas „Hubble“ veikia be priekaištų.

„Paskutinė jo aptarnavimo misija įvyko 2009 m., o astronautai atliko nuostabų darbą, - sakė dr. Jennifer Wiseman, NASA „Hubble“ projekto mokslininkė. – Jie prijungė naujus prietaisus, kuriuos mes sukūrėme, bei baterijas ir giroskopus – iš esmės jie atnaujino observatoriją iki puikios būklės.“

Anksčiau „Hubble“ patyrė visų šešių jo giroskopų funkcijos netekimą. Giroskopai yra besisukantys prietaisai, kurie leidžia į kosmosą nusitaikyti su nepaprastu tikslumu. Praėjus penkeriems metams nuo dabartinio komplekto pajungimo, tik vienas giroskopas rodo šiokius tokius nusidėvėjimo požymius.

Bet kokia elektronika kosmose privalo atlaikyti labai smarkią radiaciją, ir ją bet kurią akimirką gali ištikti didžiulis gedimas. Tačiau bent jau dabar „Hubble“ ateitis atrodo labai šviesi.

„Kai kažkuriuo metu jis nebegalės atlikti mokslinių stebėjimų – ar, tiksliau, atlikti gerų mokslinių stebėjimų – mes turėsime priimti tą širdį gniaužiantį sprendimą ir sustabdyti observatorijos veiklą, bet nematome jokios priežasties, kodėl tai turėtų nutikti greitu metu“, - sakė dr. Wiseman, kalbėjusi kartu su kitais mokslininkais per specialią „Hubble“ 25-ųjų metinių sesiją kasmetiniame Amerikos mokslo plėtros asociacijos susitikime.

Mokslininkų teigimu, didžiausias jų troškimas yra pamatyti, kaip „Hubble“ veikia kartu su savo įpėdiniu, Jameso Webbo kosminiu teleskopu, mažiausiai porą metų. Pastarasis teleskopas turėtų būti paleistas 2018 m., taigi bent kol kas šis tikslas atrodo lengvai pasiekiamas ir turėtų nutiesti lygų kelią tolimesniems kosmoso stebėjimams.

Šiuo metu „Hubble“ vykdo tai, kas yra vadinama „Frontier Fields“ programa. Stebėdamas didelius galaktikų spiečius, teleskopas gali pasinaudoti jų gravitacija, kad pažvelgtų ir dar toliau Visatoje esančius objektus. Ši taip vadinama „gravitacinio didinimo“ technika leidžia teleskopui stebėti tas galaktikas, kurių jis paprastai negalėtų matyti – t.y. objektus, kurie iš esmės yra 10-50 kartų blyškesni nei bet kurie, pastebėti anksčiau. Kai kurie jų gali būti pirmosios galaktikos Visatoje, kurios susikūrė praėjus vos keliems šimtams milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.

Dr. FrankoSummerso iš Kosminių teleskopų mokslo instituto teigimu, projektas laikomas tokio aukšto prioriteto, kad jam paskiriama didžioji dalis „Hubble“ kosmoso stebėjimo galimybių.

„Frontier Fields“ naudoja 840 „Hubble“ orbitas. Mes per metus galime skirti 3 000 orbitų, todėl tai yra tona laiko“, - sakė jis per susitikimą.

Nors „Hubble“ ir turi panaudoti „didinamuosius lęšius“, kad pamatytų nutolusius objektus, Jameso Webbo teleskopui to daryti nereikės. Didesnis jo veidrodis ir pažengę infraraudonųjų spindulių jutikliai leis pamatyti juos tiesiogiai. Tačiau numatyta, kad „Hubble“ nuties jam kelią, todėl kuo ilgiau jis veiks, tuo daugiau objektų jis ras, kuriuos jo įpėdinis galės ištirti detaliau.

Svarbiausi atradimai

„Hubble“ teleskopas padėjo išspręsti kelias ilgai užsistovėjusias problemas astronomijoje, tačiau tuo pačiu iškėlė naujas, kurioms paaiškinti prireikė išvedinėti naujas teorijas. Jo pagrindinis uždavinys buvo tiksliau, nei tai buvo padaryta anksčiau, išmatuoti atstumus iki Cefeidžių, tokiu būdu patikslinant Hablo konstantos vertę, kuri parodo, kokiu greičiu Visata plečiasi (pagal tai galima nustatyti Visatos amžių). Iki „Hubble“ kosminio teleskopo paleidimo Hablo konstanta buvo žinoma maždaug 50 proc. tikslumu, tačiau teleskopu atlikus Cefeidžių Mergelės galaktikų spiečiuje ir kitų tolimų galaktikų spiečių matavimus ši vertė buvo patikslinta iki 10 proc. Ji taip pat sutampa su dar tikslesniais matavimais, atliktais po teleskopo paleidimo, naudojant kitas technologijas.

„Hubble“ padėjus nustatyti Visatos amžių, pradėta abejoti jos ateities teorijomis. Astronomai pasinaudojo teleskopu stebėti tolimoms supernovoms ir padarė išvadą, kad Visatos plėtimasis ne lėtėja dėl gravitacijos, o greitėja. Šis greitėjimas vėliau buvo patvirtintais kitais antžeminiais ir kosminiais teleskopais, tačiau šio greitėjimo priežastis iki šiol menkai suprantama.

„Hubble“ padaryti aukštos skiriamosios gebos spektrai ir nuotraukos patvirtino juodųjų skylių egzistavimą kaimyninių galaktikų branduoliuose. XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje buvo manoma, kad tik kai kurių galaktikų centruose turėtų būti randamos juodosios skylės, tačiau „Hubble“ duomenys parodė, jog juodųjų skylių egzistavimas galaktikų centruose yra dažnai sutinkamas. Tolimesni tyrinėjimai atskleidė sąryšį tarp branduolyje esančios juodosios skylės masės ir galaktikos ypatybių.

Kiti didesni „Hubble“ teleskopo atradimai - proplanetiniai diskai didžiajame Oriono ūke, kurių atradimas įrodė egzoplanetų egzistavimą aplink į Saulę panašias žvaigždes, taip pat iki šiol nepaaiškinami gama žybsniai. Teleskopas taip pat buvo panaudotas tyrinėjant Saulės sistemos pakraščius, įskaitant nykštukines planetas Plutoną ir Eridę.

Unikalus „Hubble“ palikimas yra gilaus ir ultra gilaus lauko nuotraukos, kurias darant buvo panaudotas neprilygstamas „Hubble“ jautrumas regimajam šviesos bangų diapazonui. Buvo padarytos iki šiol neregėto gilumo nuotraukos optiniame diapazone, kuriose matomos už milijardų šviesmečių nutolusios galaktikos, tuo pateikiant žmonijai jaunąją Visatą kaip ant delno.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu