Daugiau 
 

Į „greitųjų kreditų“ liūną įtraukiančios gudrybės

04/08/2016 Aidas
lt-economy-1-1

Per pirmąjį veiklos mėnesį į tarpusavio skolinimo įmonę MANU kreipėsi daugiau nei 700 klientų su 2 mln. eurų finansavimo poreikiu. Kaip ir tikėtasi, absoliuti dauguma jų – žmonės, įklimpę į „greitųjų kreditų“ liūną.

„Matome, kad tokios paskolos įklampino labai įvairius žmonės – yra ir daugiau uždirbančių, ir politikų, ir tokių, kurių vienintelės pastovios pajamos – invalidumo pašalpos. Nemažai atvejų, kai žmogus turi 5, 10 ar net daugiau tokių paskolų – paprastai klientai, imdami naujas paskolas, bandė dengti senesnes“, - pasakoja MANU vadovas Justinas Murauskas.

Tai, kad „greitieji kreditai“ apraizgė nemažą dalį Lietuvos rodo ir statistika – kas trečias dirbantis Lietuvos gyventojas yra paėmęs greitąjį kreditą, o trečdalis iš jų jau turi reikalų su antstoliais. Lietuvos banko duomenimis, praeitų metų rugsėjo 30 dieną Lietuvos gyventojai buvo paėmę 565 841 tokį kreditą. Net 31 proc. šių paskolų grąžinimas buvo pradelstas daugiau nei 90 dienų, bendra tokių paskolų suma siekė 95 mln. eurų.

„Greitųjų kreditų“ verslas, kokį jį pamatėme kalbėdamiesi su klientais ir analizuodami jų pateiktus duomenis, mus sukrėtė. Tikėjomės, kad dauguma klientų liko su greitaisiais kreditais sugundyti ryškių reklaminių šūkių akcentuojant prieinamumą ir lankstumą (paskola per 2 minutes; kreditas, kuris pritaikomas tavo poreikiams; skolintis nieko nekainuoja), tačiau realybė pasirodė gerokai niūresnė. Klientais buvo pasinaudota ne tik dėl jų patiklumo ir finansinio raštingumo stokos, bet ir panaudojant tipiškas gatvės sukčių – taip vadinamų „šulerių“ – schemas, kurių esmė suvilioti ir užkirsti galimybę atsitraukti, o vėliau, prisidengiant refinansavimo raktažodžiu, toliau „melžti“ įklimpusius klientus“, - pastebėjimais dalijasi J. Murauskas.

Paprastai klientas yra „gręžiamas“ tol, kol išeikvojamos visos jo uždirbamos lėšos, tada žmogus dėl gyvenimiškų aplinkybių susidūręs su sunkumais yra priverstas skolintis papildomai, taip tik didindamas jau esamus įsipareigojimus. Taigi, žmogus įklimpsta – ima vis naujas paskolas, ilgesniam terminui, jomis dengia ankstesnes ir taip, kol praranda viską.

MANU vadovas išskyrė 4 dažniausiai pasitaikančias „greitųjų kreditų“ bendrovių gudrybes, kurias turėtų žinoti kiekvienas klientas.

Greitosios paskolos išduodamos itin greitai, nors objektyviai, jei būtų atidžiai tikrinami pajamų šaltiniais ir jų tvarumas, to padaryti būtų neįmanoma. Tačiau šiuo atveju, matyt, svarbiausia, kad klientas nepersigalvotų, o kartu ir pernelyg nesidomėtų paskolos sąlygomis.

Pavyzdžiui, analizuodami klientų situacijas vis randame atvejų, kai paskutinė klientui suteikta paskola yra akivaizdžiai išduota pažeidžiant atsakingo skolinimo nuostatus, įklampinant klientą į paskolas, kurios viršija 40 procentų jo visų gaunamų pajamų. Šie duomenys, kurie prieštarauja bet kokioms atsakingo skolinimo nuostatoms, net įrašomi į sutartis. Klientas atnešė vieną tokią, kur užfiksuota, kad išduodama paskola su palūkanomis yra didesnė nei 64 proc. jo pajamų, tačiau, pinigus jam paskolino. Ir greitai. Bėda tik ta, kad paskolą reikia ne tik gauti, bet ir atiduoti, o kai tam reikia skirti daugiau nei 60 proc. mėnesio pajamų, akivaizdu, kad iš liūno išlipti greitai jau nebepavyks.

Greitųjų paskolų bendrovės labai sumaniai žaidžia su paskolų atidėjimo mokesčiais. Vienos įmonės iš pradžių tai daro nemokamai, kitos pasiūlo kelioms dienoms atidėti mokėjimą už pusės mėnesio įmokos dydį. Bet ir vienu, ir kitu atveju galiausiai viskas baigiasi dar blogiau – paskolos terminas neilgėja, tad kartą įmoką atidėjęs žmogus kitą mėnesį turi sumokėti jau dvigubai. Jei jis 200 eurų neturėjo sausį, tai greičiausiai 400 neturės ir vasarį. Pasinaudojus atidėjimu, paskola nėra amortizuojama, taip „greitųjų kreditų“ bendrovės nušauna net kelis zuikius: apeina Lietuvos banko reikalavimus dėl maksimalaus palūkanų dydžio, nes atidėjimo mokesčiai nėra traukiami į įstatymais ribojamą kredito kainą, ir pririša klientą.

Paprastai klientas yra „gręžiamas“ tol, kol išeikvojamos visos jo uždirbamos lėšos, tada žmogus dėl gyvenimiškų aplinkybių susidūręs su sunkumais yra priverstas skolintis papildomai, taip tik didindamas jau esamus įsipareigojimus. Taigi, žmogus įklimpsta – ima vis naujas paskolas, ilgesniam terminui, jomis dengia ankstesnes ir taip, kol praranda viską.

Ribodamas „greitųjų kreditų“ bendrovių apetitą, Lietuvos bankas yra nustatęs maksimalias už paskolas mokamų palūkanų normas. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, arba garsioji „abrakadabra“ BVKKMN, šiuo metu gali būti ne didesnė nei 100 proc., tačiau kai kurios netgi savo interneto svetainėse ir toliau ją nurodo gerokai didesnę, pavyzdžiui, 190 proc.

Dar viena „greitųjų kreditų“ įmonių gudrybė, kurią pastebėjo tarpusavio skolinimo įmonės MANU specialistai – tai bandymas psichologiškai apsunkinti paskolų grąžinimą anksčiau laiko. „Anksčiau nei numatyta sutartyje grąžinta paskola „greitųjų kreditų“ bendrovėms reiškia negautas pajamas. Todėl imamasi įvairių triukų, kad tai padaryti būtų kuo sunkiau“, - sako Justinas Murauskas.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu