2014 m. žmonės prikūrė įvairiausių išradimų. Ekspertai ir vartotojai vienus vadina nesąmonėmis, o kitus - labai svarbiomis naujovėmis, kurios daug ką pakeis ir patobulins. Pristatome įdomiausius tokius išradimus.
Išmanusis kamuolys
Amerikiečių kompanijos „BodyTech“ reklamos balsas sako, kad sėkmę ir pasitikėjimą savimi, be kita ko, lemia ir taisyklinga laikysena. O jei patys vaikščiojate susikūprinę, bet norėtumėte to atsikratyti, kompanija siūlo nykščio dydžio prietaisą „Lumo Lift“. Prisegtas prie viršutinio drabužio, jis stebi kaklo ir stuburo poziciją. Jeigu ji neideali – vibruoja tol, kol žmogus tinkamai atsitiesia. Tiesa, prietaisas netobulas, nes jam nerūpi, kad kartais susilenkti būtina, pavyzdžiui, jis vibruos, jei pasilenksite iš kišenės išsitraukti telefono.
Išradimai, padėsiantys saugoti aplinką
Kol linksmieji tarakonai iš komedijos „Džo butas“ apdainuoja šiukšles ir atliekas, pasaulio protai laužo galvas, ką daryti, kad jų būtų mažiau. Turbūt po švenčių apie tai galvoja kiekvienas. Svarbus klausimas – ką daryti su maisto produktų pakuotėmis? Taip, jas galime rūšiuoti, deginti, tačiau gal geriau suvalgyti?
Nors tai skamba labai keistai, bet kompanija „WikiFoods“ išrado valgomą vyniojamąjį popierių, kuris naudojamas jogurtui, ledams, sūriui ir kitiems produktams. Šis popierius – tai savotiški kiautai iš džiovintų vaisių, sumaišyti su cukrumi ir kalciu, kad išlaikytų savo formą ir viduje esantį produktą. Nors kol kas tai atrodo ne itin išvaizdžiai, tikimasi, kad toks popierius sukels tikrą ekologinę revoliuciją.
Pasaulio energetikos sensacija
Šiemet amerikiečių žurnalas „Time“ taip pat išrinko svarbiausius pasaulio išradimus. Trečia vieta atiteko amerikiečių kompanijos „Lokheed Martin“ branduolinės sintezės reaktoriui. Fizikai šią žinią vadina sensacija, kuri amžiams pakeis energetiką.
Išradimo esmė – energijos produkcija iš vandenilio branduolių susiliejimo. Tai neribota ir švari energetika, tačiau iki šiol mokslininkams jos nebuvo pavykę „suvaldyti“ ir nuolatos išgauti. O „Lokheed Martin“ skelbia, kad slapčia sukūrė reaktorių su tokia energija. Reaktorius yra vilkiko puspriekabės dydžio. Teigiama, kad palyginti mažomis branduolinėmis jėgainėmis galėtų būti varomi lėktuvai, erdvėlaiviai, taip pat jos galėtų tiekti energiją miestams.
Projekto vadovas Tomas McGvaire`as tikina, kad branduolinė sintezė kur kas saugiau nei atominė energetika.
„Naujos kartos lėktuvams nebereikės degalų, jie galės skristi neribotą laiką. Štai ką gali ši technologija.
Branduolinė sintezė – tai procesas, pagal kurį veikia Saulė. Mes bandome suvaldyti šią reakciją čia, Žemėje“, – kalba T. McGvaire`as.
„Lokheed Martin“ teigia, kad po penkerių metų turėtų visuomenei pristatyti visu pajėgumu veikiantį reaktoriaus modelį ir pradėti masinę jo gamybą. Tačiau dalis mokslininkų sako, kad kol kas kompanija jokių patikimų įrodymų apie išradimą neturi, o remtis tik keliais reklaminiais filmukais – naivoka. Ką gi, belieka tikėtis, kad netrukus sužinosime, kurie teisūs.
„Superprotingas“ erdvėlaivis
Antroje vietoje – „superprotingu“ vadinamas Indijoje sukurtas erdvėlaivis, kuris, pernai paleistas į kosmosą, šiemet pirmuoju ir iškart sėkmingu bandymu aplankė Marsą. Ši žinia nustebino visą mokslo pasaulį, nes jokiai pasaulio valstybei iki šiol nebuvo pavykę pasiekti Marso pačiu pirmuoju erdvėlaiviu. O štai Indijos kosmoso tyrimų organizacijos zondas „Mangalyaan“ („Marsalaivis“) pranoko NASA ir kitų organizacijų erdvėlaivius.
Dabar „Marsalaivis“ skrieja aplink Raudonąją planetą ir tyrinėja jos paviršių. Ekspertai teigia, kad tai didelis šuolis Indijos kosmoso programoje ir apskritai moksle. Be abejo, žinių iš zondo laukia ir kitų valstybių entuziastai. Dar pabrėžiama, kad „Mangalyaan“ Indijai kainavo 74 mln. dolerių – ir tai yra mažiau, negu išleista Holivudo filmui „Tarp žvaigždžių“.
Sklandlentė
Ir pirmoje vietoje – sklandlentė! Tai daiktas, labai panašus į riedlentę, tik be ratukų, sveriantis 40 kilogramų ir sklendžiantis oru kaip koks stebuklingas Aladino kilimas. Ją sukūrė kompanija iš Kalifornijos „Hendo“. Kol kas pagaminta dešimt sklandlenčių, ir žmonės ant jų gali sėkmingai skristi. Tiesa, kol kas šis magnetų pilnas daiktas į orą pakyla tik pustrečio centimetro ir gali sklęsti tik per laidžią medžiagą, pavyzdžiui, varį ar aliuminį. O sklandlentės elementai išsikrauna po 15 minučių.
Tačiau „Time“ ir visas pasaulis šį išradimą liaupsina ne dėl pramogos – teigiama, kad ateityje plėtojama magnetinio sklandymo technologija įvairiems daiktams padės stabiliai ir ilgam išsilaikyti ore. Pavyzdžiui, šitaip sklandydami, per žemės drebėjimus nesugriūtų pastatai, nenukristų ir nesusigadintų vertingi meno kūriniai ir t. t.
