Jei ieškotumėte informacijos, ką reikia daryti, norint ilgai gyventi, rastumėte daug receptų. Štai japonai pakyla nuo stalo dar nepajutę sotumo jausmo, graikai vartoja daug alyvuogių aliejaus, indai pakeičia druską prieskoniais, ispanai miega siestos metu, kinai geria žaliąją arbatą, o olandai mina dviračius. Visi šie įpročiai kalba apie sveiką gyvenseną, nors pasaulyje galima buvo sutikti ir labiau egzotiškų būdų ilginti gyvenimą – senosios civilizacijos ir viduramžių alchemikai į gyvybės eliksyrus dėjo gyvsidabrį ir nuodus. Vardan kuo ilgesnio gyvenimo žmonės badavo, laikėsi celibato, gėrė ožkų ir net moterų pieną.
Apklausus šimto ir daugiau metų sulaukusius senolius galima rasti ir daugiau keistų minčių, kas lėmė tokį solidų amžių. Vieni mini sunkų darbą, kiti – lašinius, martinio kokteilius, ledus, šokoladą, gyvenimą be poros, sušius ar šokius. Galbūt kelias į ligas yra panašus visiems, o va sveikatos receptai – skirtingi?
Ironiška, bet žmonių vidutinę gyvenimo trukmę labiausiai pailgino ne sveikas gyvenimo būdas, o medicinos pažanga. Bet iki kol mokslininkai sukurs naujus proveržius medicinoje (vaistai nuo vėžio, klonuojami organai ar tai, apie ką dar net nesvajojame), dabar jie vieningi dėl vieno, kad žmogaus amžių ir sveikatą 25 procentais lemia genai, o likusiais trimis ketvirtadaliais... tas pats gyvenimo būdas. Svarbu ką dedi į burną, kuo malšini troškulį ir kiek aktyviai judi. Bet čia dar ne viskas. Taip pat svarbu ir ką galvoji.
Tačiau ir čia egzistuoja nemažai mitų – pavyzdžiui, kad optimistai gyvena ilgiau. Viena mokslininkų komanda net aštuonis dešimtmečius stebėjo 1500 žmonių ir nustatė, kad ilgiau gyveno... apdairieji. Optimistai buvo per daug linkę rizikuoti, galvodavo „ai, kažkaip išsispręs“ ir pamiršdavo pasirūpinti savimi.
Bet nesimeskite į pesimizmą. Štai Jeilio universiteto tyrimas atskleidė, kokią įtaką žmonių sveikatai turi nusiteikimas. Stebėdami beveik 5000 demencijos (senatvinis kalbos ir atminties sutrikimas) geną turinčių septyniasdešimtmečių, jie nustatė, kad tie, kurie į savo senėjimą žiūrėjo pozityviai, turėjo net 50 procentų mažesnę tikimybę susirgti šia liga. Dr. Howardo S. Friedmano ir Dr. Leslie Martino 2011 metais išleistoje knygoje „Ilgaamžiškumo projektas“ yra aprašyta ir daugiau įdomių išvadų.
Mes dažnai manome, kad stresas kenkia sveikatai ir verta sustoti, nesijaudinti bei daugiau ilsėtis. Bet iš stebėtų žmonių ilgiausiai gyveno sunkiausiai dirbę, tie, kurie buvo pasišventę savo tikslui ir rūpinosi kitais. Ilgam gyvenimui labai svarbu stiprūs socialiniai ryšiai – draugystės, veikla bendruomenėje, tai, kas daro mūsų gyvenimą prasmingu. Užtat ne tiek svarbu gyveni vienas ar poroje. Paprastai ir šeima, ir draugai yra siejami su asmenine laime, tačiau su amžiumi daug didesnę įtaką sveikatai turi stipri draugystė, o ne antroji pusė.
„Ilgaamžiškumo projekto“ autoriai taip pat pataria išmesti savo „turiu padaryti“ sąrašus – numesti svorio, eiti į sporto salę. Vien sąrašo sudarymas dar nė vieno nepadarė sveikesniu. Reikia tiesiog imtis kažko ir daryti.
Kad jau nagrinėjame mokslinius tyrimus – štai dar vienas, atliktas Japonijoje. Jis sako, kad vyresni žmonės, kurie kasdien juokiasi, mažiau serga širdies ligomis ir patiria insultus. Atrodo, tai bus pats paprasčiausias sveikos gyvensenos receptas. Juokas išskiria laimės hormonus, mažina cukraus kiekį kraujyje, gerina deguonies įsisavinimą, atpalaiduoja raumenis ir net degina kalorijas!
