Antradienį teismas galimai smogė mirtiną smūgį planuojamam apmokestintam Ilianos greitkeliui, paskelbdamas valdžios patvirtinimą kontroversiškam projektui negaliojančiu.
2013 metų Federalinės greitkelių administracijos pritarimas dvi valstijas sujungiančio kelio projektui buvo „savavališkas ir įnoringas“, o taip pat pažeidžiantis JAV aplinkosaugos įstatymą, paskelbė savo nuosprendyje federalinis teisėjas Jorge Alonso.
Ilianos greitkelio paskirtis ir poreikis, nurodytas projekto poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose, yra paremti „klaidinga“ analize, sakė teisėjas, todėl greitkelių administracijos leidimas vykdyti projektą yra negaliojantis.
Šis sprendimas gali tapti mirties nuosprendžiu planuojamam 50 mylių ilgio greitkeliui su apmokestinimo punktais, turėjusiam nusidriekti per Vilo apygardą. $1,3 milijardo vertės greitkelis turėjo sujungti 55-ąjį greitkelį prie Vilmingtono (Ilinojaus valstija) su 65-uoju greitkeliu prie Lovelio (Indianos valstija).
Šį mėnesį gubernatorius Bruce’as Rauneris įsakė sustabdyti visus darbus ir veiksmus, susijusius su Iliana, ir išbraukė projektą iš valstijos transporto plano. Tačiau Raunerio sprendimo kontekstas (kovos su demokratais dėl biudžeto įkarštis) ir tai, kad jis pavartojo frazę „šiuo metu“, paliko neužtikrintumo jausmą žemės savininkams, aplinkosaugininkams, verslo interesams ir politikams, pastaruosius keletą metų kovojusiems už ir prieš Ilianą.
„Tai didžiulė pergalė. Geri vyrukai laimėjo“, – sakė Aplinkosaugos teisės ir politikos centro direktorius Howardas Learneris. Šis centras metė iššūkį Ilianos statyboms valstijos ir federaliniame teismuose, atstovaudamas „Openlands“, „Midewin Heritage Association“ ir „Sierra Club“.
„Gubernatorius sakė, kad neplanuoja tęsti Ilianos projekto, ir nutraukė visas sutartis, tad dabar yra puiki galimybę kartą ir visiems laikams užbaigti Ilianos sagą“, – sakė Learneris.
Teisėjo nuosprendžiu Ilinojaus transporto departamentas (IDOT) vis dar gali paimti žemę oro uostui. IDOT atstovas spaudai sakė, kad departamentas šiuo metu peržiūri teismo sprendimą ir „svarsto tolimesnes galimybes“. Nei gubernatoriaus Raunerio administracija, nei greitkelių administracija, priklausanti JAV Transporto departamentui, teismo nuosprendžio nepakomentavo.
JAV, Ilinojaus ir Indianos transporto departamentai buvo šios bylos atsakovai. Ieškiniu buvo siekiama Ilianos įtakos aplinkai išvadų administracinio patikrinimo ir valdžios sutikimo vykdyti projektą teisėtumo įrodymo. Kadangi Rauneris įsakė, kad visi Ilianos darbai būtų sustabdyti, šiuo metu mažai tikėtina, kad IDOT siektų užginčyti teismo sprendimą apeliaciniame teisme. Tačiau, kai kurių ekspertų manymu, transporto agentūros gali bandyti iš naujo atlikti poveikio aplinkai analizę, kad paklustų teismo nuosprendžiui be apeliacijos.
Čikagos metropoliteno planavimo agentūros darbuotojai, kurie 2013 metais paskelbė išsamią Ilianos projekto kritiką, taip pat peržiūrinėja ir sprendimą, sakė agentūros atstovas spaudai. Agentūros ataskaitoje buvo skelbiama, kad Iliana buvo „iš esmės nesuderinama su regiono planavimo bendraisiais tikslais ir rekomendacijomis“ ir sukeltų „didelę finansinę riziką“ valstijai.
Teismas nusprendė, kad transporto agentūros nepasinaudojo „plėtros politika paremtomis“ ilgalaikėmis prognozėmis, parengtomis profesionalių Čikagos metropoliteno planavimo agentūros ir Indianos regioninio planavimo komisijos ekspertų.
Vietoj to, transporto agentūros rėmėsi „rinkų nulemtomis prognozėmis, pateiktomis konsultantų“, kuriuos šios agentūros nusisamdė privačiai.
Dar vienas svarbus aspektas, įtrauktas į teismo nuosprendį, buvo tai, kaip transporto agentūros rinkosi trasą Ilianos statyboms iš daugiau nei dešimties galimybių, kurių tarpe buvo ir alternatyva „nestatyti“ (angl. no-build).
„Trumpai tariant, Ilianos paskirtis ir poreikis, nurodyti poveikio aplinkai dokumentacijoje, yra tiesiogiai išvesti iš klaidingos „nestatyti“ analizės“, – rašoma teismo išvadose, priduriant, kad tokia analizė „neįrodo ir nepagrindžia projekto paskirties ir poreikio“.
Ilinojaus universiteto Čikagoje Miesto transporto centro Direktorius Steve’as Schlickmanas mano, kad teismo sprendimas gali pagaliau padaryti galą šiam projektui ir suteikti palengvėjimą Rauneriui, kuriam pačiam nebeprireiks priimti politiškai problematiško sprendimo.
„Tai, kad oficialią poveikio aplinkai ataskaitą atmetė federalinis teismas, mums byloja, kad iš esmės projektas yra pasmerktas, – sakė Schlickmanas. – Galbūt tai atleidžia Raunerį nuo atsakomybės priimti sprendimą pačiam.“
