Čikaga skuba, verčiasi per galvą. Niekur kitus politinė galia ir įtaka sausio 20-osios popietę neišgaruos taip greitai kaip trečiajame pagal dydį JAV mieste, demokratų jėgos bastione, kuris aštuonerius Baracko Obamos prezidentavimo metus mėgavosi specialia prieiga prie Vašingtono.
Kai Donaldas Trumpas taps 45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu, Čikaga pirmąją šeimą ir svarbiausius Baltųjų rūmų patarėjus su stipriais ryšiais su šiuo miestu iškeis į šalies vadovą, kuris Čikagą ne kartą yra pavadinęs smurto katilu, siaubinga netvarka bei jo pirmtako ir demokratų partijos nevykusių sprendimų įsikūnijimu.
Meras Rahmas Emanuelis skubiai siekia $1,1 milijardo federalinio finansavimo miestui renovuoti viešojo transporto linijas. Miestas ir Ilinojaus valstija taip pat siekia $110 milijono Transporto departamento finansavimo greitųjų traukinių pagerinimui, o taip pat papildomos išmokos istorinio paminklo, Union Station, remontui.
Čikaga tokių stiprių ryšių su Vašingtonu ir Baltaisiais rūmais neturėjo nuo Abrahamo Lincolno laikų. Kai Obama paliks Baltuosius rūmus kartu su kolegomis čikagiečiais, įskaitant Komercijos sekretorę Penny Pritzker ir vyresniąją Baltųjų rūmų patarėją Valerie Jarrett, visam tam ateis galas.
„Žinoma, kai Ovaliajame kabinete sėdi saviškis, visa valstija turi tam tikrų privilegijų ir labiau ją išklausyti pasirengusį žmogų, – sako buvusio prezidento George’o W. Busho patarėja Karen Hughes. – Dabar Ilinojaus politikai atsidurs daugumoje naujosios administracijos debatų opozicijoje arba už jų ribų, kaip dabartinės administracijos atveju buvo, tarkim, Teksasas.“
Tam tikra prasme Čikaga jau po truputį pratinasi prie eros po Obamos. Kai buvęs jaunasis Ilinojaus senatorius 2009-aisiais įsikėlė į Baltuosius rūmus, daugumą svarbiausių jo administracijos postų užėmė čikagiečiai, įskaitant jo administracijos vadovą Emanuelį, švietimo sekretorių Arne Duncaną, socialinių reikalų sekretorę Desiree Robers ir vyriausiąjį patarėją Davidą Axelrodą.
„Tai viską pakeitė, – sako veteranas senatorius iš Ilinojaus ir Obamos patikėtinis Dickas Durbinas. – Mums nereikėjo Obamos administracijai aiškinti, kur yra Čikaga ar IIinojus. Jie tai žinojo. Kas kartą, kai kalbėjome apie kokius nors reikalus ar problemas namie, praktiškai kiekviename departamente atsirasdavo po žmogų iš Ilinojaus, kuris galėdavo padėti.“
O štai Trumpui Čikaga ne kartą tapo išpuolių prieš Obamą ir demokratų politiką ginklu. Rinkimų kampanijos metu jis kvestionavo miesto policijos darbą ir tikino, kad „per savaitę“ galėtų sustabdyti mieste karaliaujantį smurtą – Čikagoje neseniai užfiksuota 700-oji žmogžudystė šiais metais.
Čikaga taip pat yra vienintelis JAV miestas, kuriame Trumpas atšaukė susitikimą su rinkėjais dėl kilusių neramumų. Po to, kai kovo mėnesį jis netikėtai atšaukė vizitą Ilinojaus universitete ir taip sukėlė susistumdymą tarp susirinkusių jo rėmėjų ir priešininkų, Trumpas pareiškė, kad situacija pažeidė jo teisę į žodžio laisvę (o jo priešininkai apkaltino jį konfrontacijos kurstymu).
Įtampa dar labiau sustiprėjo, kai, likus savaitei iki rinkimų, miesto taryba balsavimu nusprendė pašalinti garbės gatvės ženklą „Trump Plaza“, esantį netoli 96 aukštų Trumpo viešbučio, ant kurio milžiniškomis baltomis raidėmis puikuojasi jo pavardė.
Čikaga nuolat tapdavo Obama kritikuojančių respublikonų taikiniu. Per 2008-ųjų rinkiminę kampaniją senatorius Johnas McCainas nacionaliniu mastu transliavo rinkiminį klipą, kuriame Obama kritikuojamas kaip „pagimdytas korumpuotos Čikagos politikos mašinos“.
Emanuelis yra sakęs, kad nejaučia nerimo, jog Čikaga Trumpo valdymo metu bus visiškai ignoruojama. Jis palaiko tam tikrus ryšius su milijardieriumi verslininku, kuris Emanueliui pretenduojant į mero postą 2010-aisiais jo kampaniją parėmė $50,000. Kaip praneša „Politico“, po pergalės išrinktasis prezidentas paskambino Emanueliui, kad sužinotų jo nuomonę transporto klausimais. Dar vienas Trumpo ir Emanuelio sąlyčio taškas yra jaunesnysis pastarojo brolis Ari Emanuelis, kuris yra buvęs Trumpo agentu pramogų versle.
Tačiau išrinktasis prezidentas neturi priežasčių į Ilinojų žvelgti maloningai. Šioje valstijoje jis surinko vos 39,4 proc. balsų – neoficialiais duomenimis, tai yra aštuntas iš prasčiausių rezultatų šalyje. Galia iš rankų Ilinojui sprūsta labai nepalankiu metu – kai valstija išgyvena biudžeto aklavietę ir finansinę krizę.
