Griuvusi pirmoji santuoka Ilonos Balsytės širdyje neatšaldė meilės troškimo. Tačiau aktorės antrosios vedybos su septyneriais metais jaunesniu kolega nustebino net jųdviejų bičiulius, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
Iširus santuokai su verslininku Giedriumi Sakalausku aktorė ištekėjo už kolegos, drauge vaidinančio Keistuolių teatre, Aurimo Meliešiaus. Pora augina pirmaklasį sūnų Martyną. Ilonos dukros iš pirmosios santuokos Saulė ir Ieva jau suaugusios ir gyvena atskirai.
„Su Saule bendrauju mažiausiai du kartus per dieną, su Ieva – šiek tiek rečiau. Tačiau bendraujame nuolat, visai nesvarbu adresas, kuriuo gyveni“, – LRT televizijos laidoje „Gyvenimas“ pasakojo I.Balsytė.
Aktorė prisipažino, kad po skyrybų ilgai nesiryžo į širdį įsileisti kito žmogaus. Po kurio laiko užsimezgusią draugystę ir puoselėjamus romantiškus jausmus septyneriais metais jaunesniam aktoriui A.Meliešiui moteris dar ilgai slėpė po devyniais užraktais. I.Balsytei buvo skaudu girdėti ir skeptiškus atsiliepimus dėl neva pernelyg vėlyvo nėštumo. Netaktiškų pastabų ji išgirdo net ir iš medikų.
„O aš buvau rami – trečias nėštumas buvo planuotas, kūdikis labai lauktas. Tuo metu Ievai buvo šešiolika, Saulei – dvylika metų. Jos nekantriai laukė pirmų mano apsilankymų pas gydytoją, kad sužinotų, turės brolį ar sesę“, – pasakojo I.Balsytė.
Paklausta apie pareigų pasidalijimą namuose, Ilona sakė, kad jie su Aurimu yra tokie pat paprasti žmonės, kaip ir žemiškesnių profesijų atstovai.
„Nei aš šeimos galva, nei jis. Aš dažniau ruošiu maistą, nes vyras sako, kad man geriau pavyksta. Neskirstau darbų į vyriškus ir moteriškus. Kai tėtis mirė, buvau šešiolikos. Likome trise: silpnos sveikatos mama, vienuolikmetė sesuo ir aš. Spėkite, kas namuose dirbo vyriškus darbus?“ – retoriškai klausė I.Balsytė.
Toli gražu ne moteriškų savybių moteriai prireikė ir prieš 26 metus, kai buvo kuriamas Keistuolių teatras. Prisimindama jo pradžią aktorė giliai atsiduso – su šia trupe susijusios ir įdomiausios, ir sunkiausios profesinės patirtys. Kitokiam teatrui nebuvo paprasta atkreipti dėmesį. Mažai kas tikėjo jo sėkme, dalis teatralų į muzikuojančius ir vaidinančius keistuolius žvelgė pašaipiai.
Sėkmė Keistuolių teatrui ėmė šypsotis radus kelią į vaikų širdis. Mažieji juos taip pamėgo, kad į tris kartus per dieną rodomus spektaklius netilpdavo visi žiūrovai. I.Balsytė įsitikinusi, kad jų teatras atsirado pačiu laiku, nes tuo metu įdomių vaikiškų spektaklių nebuvo, o kiti aktoriai dažnai gėdydavosi vaidinti vaikams.
„Kelerius metus neturėjome nuolatinės repeticijų salės – gyvenome ant ratų ir viskuo rūpinomės patys: kabinome spektaklių afišas, pardavinėjome bilietus, tvarkėme buhalteriją, grimavomės“, – pasakojo I.Balsytė, vieno spektaklio dekoracijoms netgi paaukojusi savo namų užuolaidas.
Nors vaidindavo pilnutėlėse salėse, aktoriai neprasigyveno. Norėdami išlaikyti šeimas jie turėjo plušėti per kelis darbus. Dar daugiau populiarumo I.Balsytei suteikė vaidmuo pirmajame lietuviškame TV seriale „Giminės“. Daugeliui televizijos žiūrovų aktorė visam laikui liko kukli Angelė, savo šiluma ir gerumu užkariavusi Sauliaus (Dalius Mertinas) širdį.
Sužinojusi, kad laukiasi, I.Balsytė serialo režisieriaus Sauliaus Vosyliaus paprašė nėštumą įtraukti į scenarijų. Jis sutiko.
„Kai pagal scenarijų jau turėjau gimdyti, realiame gyvenime tam dar nebuvo atėjęs laikas, – prisiminė I.Balsytė. – Man atrodė, kad gims berniukas, todėl ir mano herojė pagimdė sūnų. Tačiau man gimė Saulė. Todėl seriale jai teko berniuko vaidmuo.“
Vaikystėje I.Balsytė nesvajojo tapti aktore, nors per vasaros atostogas pusbrolius ir pusseseres įtraukdavo į savo režisuojamus pasirodymus. Kur kas labiau nei vadinti jai patikdavo skaičiuoti. Laivo radistu dirbęs tėvas dukrą nuo mažens mokė daugybos, dalybos, loginio mąstymo. Gal todėl mokykloje ji savaip spręsdavo matematikos uždavinius – į užduotis žvelgdavo kūrybiškai, nors mokytojai labiau vertino atmintinai išmoktus sprendimus.
Baigusi mokyklą Ilona buvo apsisprendusi studijuoti teisę, bet per atvirų durų dienas suprato, kad tas kelias ne jai. I.Balsytė juokėsi, kad aktorystė pasirinko ją.
„Supratau, kad turiu kur nors stoti, o kur – nežinau, – prisiminė aktorė. – Eidama gatve išvydau Konservatoriją (dabar – Muzikos ir teatro akademija. – Red.), parūpo išbandyti laimę. Kai nuėjau, supratau, kad turiu ten stoti.“
