Ilinojuje nevyksta joks normalus valstijos valdymas, todėl žvalgomasi į demokratus, kurie kitais metais bandys nuversti gubernatorių Bruce’ą Raunerį. J. B. Pritzkeris bei Chrisas Kennedy’is turi užtektinai šlamančių, kad galėtų į miltus sumalti dabartinį valstijos vadovą ir žiniasklaidai labai dažnai tai akcentuoja. Tačiau mane labiau domina visai kitas asmuo, kuris siekia gubernatoriaus posto neturėdamas masyvių turtų.

Į gubernatoriaus rinkimus įsitraukė Čikagos miesto tarybos narys Ameya Pawaras. Optimistiškas jo požiūris mane labai nustebino. Pirmoji jo kampanijos reklama prasideda scena, kurioje jis neša savo vienerių metų dukrytę į automobilį.

„Gyvenu dėl šeimos, savo dukros, savo žmonos. Mano tėvas užaugo Indijoje neturėdamas vandentiekio ir ruošdamas namų darbus žvakių šviesoje. Aš užaugau Ilinojuje. Mes nesame nei turtingi, nei garsūs. Mano studento paskola ir išlaidos vaikams kainuoja daugiau nei būsto paskola. Tačiau šeimoje padedame vienas kitam. Kovojame vienas už kitą. Ilinojus taip pat gali būti tarsi šeima,“ – reklamoje kalba Pawaras.

Fone pasigirsta smuikų muzika, ekrane pradedami rodyti besišypsančių žmonių veidai. Parodomos šeimos pitbulis, kuris žiūri į Pawarą tokiu žvilgsniu, jog atrodo, kad, jeigu tik galėtų, tai būtų pats pirmas stovėtų prie rinkimų kabinos.

„Tai sieja mus visus. Kai nedideliame miestelyje nelieka darbų, kenčia Čikaga. Kai miesto mokyklos negauna finansavimo, kenčia priemiesčiai. Kai griūva keliai ir tiltai, kenčiame visi. Negalime ir nenorime atsijungti. Esame viena valstija. Viena šeima,“ – toliau kalba Pawaras.

Jo reklama yra paprasta ir elegantiška. Nors joje parodoma daug skirtingų dalykų, pabrėžiama, kad visi norime to paties. Tai mums pasako, kad Pawaras nori to paties, kaip ir mes visi – geresnių namų savo šeimai.

Pawaras skelbia progresyvų politinį planą, paremtą Franklino Delano Roosevelto „Naujuoju sandoriu“. Jis pritaria progresyviam pajamų mokesčiui bei sąžiningai prekybai.

„Galime mažuose miesteliuose įvesti internetą. Kodėl nepabandžius sukurti daugiau darbo vietų užtvankose ir neatnaujinus šalia upių stovinčių miestų? Kodėl nepabandžius į juos investuoti ir pritraukti turistų? Kodėl neturėtumėme investuoti į pietų Ilinojaus vynines? Netgi iš seniai apleisto Kairo galima kažką sukurti,“ – teigia Pawaras.

Jis pripažįsta, kad asmeniškai nepažįsta demokratų partijos lyderio, Atstovų rūmų pirmininko Mike’o Madigano. Jis niekada nebuvo viduje, tačiau nesijaudina dėl to, kad kai kuriems tai gali atrodyti kaip silpnybė. Politinę mašiną jis nugalėjo tapęs miesto tarybos nariu.

Žodžiais „kai nedideliame miestelyje nelieka darbų, kenčia visa Čikaga“ Pawaras užsimena apie laikus, kai kartu su buvusiu gubernatoriumi Jimu Edgaru stovėjo fermoje netoli Šampeino. Edgaras kreipėsi į Čikagos gyventojus ir liepė jiems suprasti, jog tai, kas dedasi LaSalle gatvėje, priklauso nuo to, kas dedasi ir toje fermoje. Tada jis atsisuko į valstijos pietų gyventojus ir pasakė, jog jeigu šie nerems Čikagos infrastruktūros, tada bus visiškai nesvarbu, kas auga jų fermose, nes prekės miesto niekaip nepasieks.

„Visi skirtingai į viską reaguojame, tačiau prisėdus ir pakalbėjus galima suprasti, kad turime bendrų dalykų. Nenurašysime žmonių pagal tai, už ką jie balsavo praeituose rinkimuose. Mums nesvarbu ar valstija mėlyna ar raudona. Labai svarbu su žmonėmis kalbėtis ir jų klausytis. Mus sieja daug daugiau dalykų, negu mus skiria,“ – kalbėjo Pawaras.