„Prieš iškeliaudami į ekspediciją kartu su buvusiu tremtiniu Jonu Nagevičiumi pasitelkdami jo prisiminimus ir palydovines nuotraukas bandėme braižyti žemėlapį ir pasižymėti vietą, kur galėtų būti išnykęs Algatujaus kaimas. Buvo įspūdinga matyti, kaip stipriai į Jono atmintį įsirėžęs kiekvienas takas, kelias, kiekviena pelkė. Net daugiau nei 30 kilometrų braudamiesi pro brūzgynus nežinojome, ar kaimą tikrai rasime, ar tikrai rasime lietuvių kapines. Ir šiandien mes čia!, - antradienį oficialiame misijos „Facebook“ puslapyje pasirodė komandos pranešimas. - Vaizdas, kuris mus pasitiko, privertė akimirkai sustoti - negalėjome nei kalbėtis, nei eiti toliau. Lietuvių kapinės Algatujuje visiškai sudegę. Čia belikę tik suanglėję kryžių liekanos, o ženklo, kad šioje vietoje ilsisi mūsų tautiečiai, nebėra. Mūsų misija čia - išplėšti istoriją ne vien iš Sibiro gamtos, bet ir ugnies, ir žinome, kad padarysime viską, jog ši misija būtų įvykdyta!“
Dar tą pačią dieną pradėję tvarkyti kapines lietuviai džiaugėsi pasiektu progresu: „Tai yra viena iš jautriausių akimirkų šios ekspedicijos metu. (...) Dabar stovime prieš tris naujus kryžius, kurie visai neseniai iškilo vietoje, kurios net neberastume žemėlapiuose. Tikriausiai šio kaimo pavadinimą pasakytų ir ne kiekvienas vietinis. Bet mes nepamiršome - tai simbolizuoja ir šie kryžiai. Nepamiršome ir nepamiršime, kad Sibire net ir ugnis negali pasiglemžti mūsų šalies istorijos, nes ji atgijo per mūsų darbus ir Tautišką giesmę, kuri šioje vietoje skambėjo ypač stebuklingai!“
Sukalę naujus kryžius Algatujaus kapinėse, lietuviai ilgai nesiilsėjo – dar sykį pasiraitojo rankoves ir, kad būtų greičiau, pasidalinę į dvi dienas, iškeliavo dirbti toliau.
„Pasidalijome į dvi dalis, kad galėtume nuveikti dar daugiau - vieni leidosi į 60 kilometrų žygį taiga ieškoti kitų kapinių, o kiti lanko aplinkinius kaimus ir ieško kapinių, likusių čia. Jausmas, kad esame istorijos saugotojai ir liudytojai, aplankė Kamenkos kapinėse. Jas taip pat suniokojo gaisras, o apie išlikusius kryžius ar jų liekanas informacijos neradome ir tikėjomės rasti tiesiog plyną lauką. Sunku nupasakoti, kokios emocijos aplanko stovint prieš šiuos dar niekur neminėtus ir galbūt niekam nežinomus kryžius - šią akimirką kaip niekad anksčiau jaučiamės prisilietę ir išsaugoję gyvąją istoriją. Dabar mūsų misija Kamenkoje - šiuos kryžius atstatyti ir neleisti pamiršti, jog tai lietuvių tremtinių amžino poilsio vieta!“, - skelbiama misijos socialinio tinklo paskyroje.
„Kol dalis komandos nuo mūsų nutolusi 60 kilometrų ir ieško lietuviškų kapinių, mes stengiamės surasti bei atkurti kuo daugiau lietuviškų kapinių aplink išnykusi Algatujaus kaimą. Vienas kapines pavyko atrasti Bagotyriaus kaime. Čia pajutome, kaip svarbu būti komanda - kai likome 8-iese, darbai einasi lėčiau ir kiekvienas turime įdėti dvigubai daugiau pastangų. Visgi žinojimas, jog likusi komandos dalis nuveiks tokius pat svarbius darbus, verčia pasitempti dar labiau. Bagotyriaus kapinėse pastatėme dar vieną kryžių, o atklydęs vietinis mums parodė, kur stovi dar 2 nedideli kryžiai. „Galbūt jie irgi lietuviams“, - sakė jis. Jėgų visuomet atsiranda, kai mumis tiki ne vien likę Lietuvoje, bet ir vietiniai, tiesiogiai nesusiję su mūsų šalies istorija, bet prisimenantys lietuvius ir gelbstintys mums kiekviename žingsnyje!“, - džiaugiasi misijos dalyviai.
„Prieš savaitę, kai traukinys iš Vilniaus geležinkelių stoties pajudėjo link Maskvos, dar nežinojome, ką rasime Sibire, kokios kapinės mus pasitiks, kokius žmones sutiksime. (...) Kiekviena detalė, susijusi su lietuvybe, tampa svarbi ir reikšminga, jaučiame nuovargį, bet ne dėl fizinio darbo, o dėl susikaupusių emocijų. Pirmas žingsnis kapinėse, pirmas atstatytas kryžius, pokalbiai apie lietuvių tremtinius - viskas pinasi tarpusavyje. Savo emocijas stengiamės užrašyti dienoraščiuose, išsakyti vieni kitiems, dalintis su jumis - tik taip išsaugosime istorijas ir likimus, su kuriais susidūrėme Irkutsko srityje per pirmąją savaitę. Apie tai, ką patyrėme visos ekspedicijos metu, trumpai galėsime pasidalinti jau rugpjūčio 1-osios rytą „Misija Sibiras'17“ ekspedicijos pasitikime! Tą rytą būkime kartu!“, - atsisveikina misijos komanda.
Pagal lietuvišką spaudą
