Kaip žinome, svetur augančių lietuvių gimtosios kalbos žinios neprilygsta jų bendraamžių Lietuvoje žinioms. Todėl jiems netinka Lietuvoje naudojami lietuvių kalbos, istorijos, gamtos pažinimo ir kiti vadovėliai. Užsienio lituanistinėse mokyklose dirbantys mokytojai turi gerai pasukti galvą, kad jų dėstoma medžiaga atitiktų jų mokinių lietuvių kalbos žinias ir lygį. Vienas iš kelių – pritaikyti Lietuvoje išleistus vadovėlius savoms reikmėms. Dar kitas – išleisti savo pačių vadovėlius.
Neseniai į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką atkeliavę Čikagos lituanistinėse mokyklose naudojami vadovėliai yra gera proga susipažinti su Amerikos lituanistinių mokyklų mokomąja medžiaga, mokytojų kūrybingumu ir pastangomis, kad kartą per savaitę į lituanistinę mokyklą atvykęs jaunimas gautų kuo daugiau informacijos apie lietuvių kalbą, Lietuvos istoriją, kultūrą, gamtą, susipažintų su diasporos JAV ištakomis, jos istorija ir visuomenine veikla.
„Lietuvos gamta“
2014 metais JAV LB spaustuvėje, Čikagoje, išleistos trys vadovėlio „Lietuvos gamta“ dalys supažindina JAV lituanistinių mokyklų IV klasės mokinius su Lietuvos augalais (1 dalis), paukščiais (2 dalis) ir žvėrimis (3 dalis). Visos trys dalys turi po pratybų sąsiuvinį. Knygų sudarytoja – Čikagos lituanistinės mokyklos mokytoja Danutė Petraitienė, redaktorė – Loreta Timukienė.
Augalams skirtoje dalyje mokiniai supažindinami su žinomiausiais Lietuvos laikų ir miškų augalais: žolynais (žibuoklėmis, kiaulpienėmis, ramunėmis, rugiagėlėmis ir kt.), vaistiniais augalais (čiobreliais, kraujažole, paparčiu ir kt.), uogomis (avietėmis, žemuogėmis, mėlynėmis ir kt.), vandens ir pakrančių augalais (vandens lelija, ajeru ir kt.), krūmais, lapuočiais (beržu, ąžuolu, liepa, uosiu, klevu ir kt.) ir spygliuočiais medžiais (egle, pušimi, kadagiu). Lietuviškus augalus pažinti geriau padeda vadovėlio autorės kruopščiai atrinkti Janinos Degutytės, Anzelmo Matučio, Ramutės Skučaitės, Martyno Vainilaičio ir kitų Lietuvos poetų eilėraščiai.
Antroji dalis taip pat per eiles, prozą, pasakas, patarles, skaičiuotes ir mįsles pasakoja apie Lietuvos sparnuočius: gandrą, genį, žvirblį, gegutę, kregždę, lakštingalą, pelėdą, vieversį ir kitus. Trečioje dalyje lituanistinės mokyklos ketvirtokai skaito tekstus apie stumbrą, briedį, stirną, mešką, vilką, lapę, šerną, bebrą ir kitus miško žvėris.
Visoms trims vadovėlio dalims Petraitienė parinko neilgus poetų eilėraščius, gamtininkų prozos bei smulkiosios tautosakos ištraukas. Šalia profesionalių fotografų nuotraukų – ČLM mokinių ir Čikagoje veikiančios dailės studijos „Vaivorykštė“ auklėtinių piešiniai. Akį traukia ryškūs spalvoti vadovėlio viršeliai su juose įamžintu lietuvišku pavasariu, rudeniu ir vasara.
Vadovėlis mažiausiems – „Aš – pirmokas!“
Prieš dvejus metus išleistas lietuvių kalbos vadovėlio „Aš – pirmokas!“ komplektas yra tikra dovana ne tik patiems mažiausiems JAV lituanistinių mokyklų mokiniams, bet ir jų mokytojams. Komplektą sudaro vadovėlis, du pratybų sąsiuviniai ir metodinė mokytojo knyga, ypač reikalinga dažniausiai mokytojo kvalifikacijos neturintiems lituanistinių mokyklų mokytojams.
Knyga, kurios autorė – Elena Marcelionienė, redaktorė – Loreta Timukienė, yra kelių Čikagos ir jos apylinkių lituanistinių mokyklų mokytojų darbo rezultatas. Prie jos prisidėjo ČLM mokytojos Daiva Juzėnienė, Vitalija Mickienė, Jolanta Žurumskienė ir Lemonto Maironio lituanistinės mokyklos mokytojos Jovita Čepronienė, Jurita Tamošiūnienė ir Rasa Vydmantienė.
Dar vienas vadovėlio privalumas yra tas, kad dauguma jo tekstų yra pritaikyti lituanistinėse mokyklose besimokantiems pirmokams. Knyga parašyta atsižvelgiant ne tik į mokinių gebėjimus, išsiugdytus anglakalbėse mokyklose (pvz., mokantis lietuviškos abėcėlės, remiamasi mokinių supratimu apie anglų kalbos abėcėlę ir skaitymo procesą), bet ir lituanistinių mokyklų specifiką – mokiniai mokosi tik kartą per savaitę. Todėl mokomoji medžiaga vadovėlyje suskirstyta į 33 pagrindines temas – po vieną kiekvienai savaitei. Pirmokai mokosi, kaip susipažinti, pasakoja apie savo šeimą ir draugus, namus, savo dieną. Sužino, kaip Lietuvoje švenčiamos Kalėdos, Užgavėnės, Velykos ir kitos šventės.
Pasak vadovėlio autorės, kiekviena tema apima visas mokinių kalbinės veiklos sritis: klausymą, kalbėjimą, skaitymą, rašymą ir elementarų kalbos sandaros pažinimą – tiek, kiek būtina I klasėje. Vadovėlyje pateiktas žinias padeda įtvirtinti du pratybų sąsiuviniai. Juose pirmokai ne tik klausosi, rašo, perrašo ar įrašo, bet ir spalvina, piešia, apibraukia, jungia, kerpa. O kad nepamirštų, ko išmoko pamokoje, namuose turi atlikti ir vieną kitą namų darbą. Kiekvieno puslapio apačioje mokytojas ir tėvai mato, ko konkrečiai mokomasi, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Vadovėlis ir pratybų sąsiuviniai gausiai iliustruoti nuotaikingais dailininkės Martos Žuravskajos piešiniais, paįvairinti viena kita nuotrauka. Kiekviena vadovėlio tema pažymėta vis kitokia spalva.
Vadovėlio „Aš – pirmokas!“ išleidimą parėmė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir ČLM tėvų komitetas.
„Visuomeninio ugdymo kursas“ (I ir II dalys)
Ilgametis lituanistinių mokyklų mokytojas Juozas Polikaitis ČLM ir Maironio lituanistinėje mokykloje Lemonte, IL vyresnių klasių mokiniams dėsto visuomeninio ugdymo kursą. Kursą sudaro paties Polikaičio sudaryti du sąsiuviniai – klasės užrašai. Pirmame sąsiuvinyje pateikiami tokių sąvokų kaip emigracija, tėvynė, kolonistai, pabėgėliai apibrėžimai. Autorius klausia: kas yra tauta? Kur yra tėvynė? Ar ryšys su savo tauta galimas gyvenant svetur? Koks yra ryšys tarp dviejų tėvynių – gimtosios ir paveldėtosios? Neaplenkiamas ir kalbos klausimas: kodėl išeivijos lietuvis turi būti dvikalbis ir priklausyti dviem kultūroms? Ar tokia dviguba našta yra pakeliama?
Vadovėlių autorius išskiria ne mums įprastas tris lietuvių emigracijos į Ameriką, o net šešias bangas. Pasak Polikaičio, pirmosios bangos (piligrimų laikotarpis) atstovai Amerikos krantus pasiekė ieškodami religinės laisvės. Tarp pirmųjų lietuvių emigrantų jis mini Ardvilų (Ardvill), Daukantų , Gedvilų (Getvill), Gregų (Gregg), Landžių (Landis) ir kt. pasiturinčių šeimų atstovus. Piligrimų laikais atvykę lietuviai apsigyveno Manhatano saloje ir kartu su olandais pradėjo ten steigti miestą. Autorius rašo, jog „lietuviai tą miestą norėjo pavadinti Auszra, tačiau olandai sakė norintys pavadinti jį New Amsterdam. Olandai laimėjo, bet vėliau anglai tą šaunų miestą perkrikštijo New York vardu“.
Antrąją lietuvių emigrantų bangą autorius vadina politinių pabėgėlių banga, kilusia dėl stipraus Rusijos kišimosi į Abiejų Tautų Respublikos savarankiškumą. Lietuviai į Ameriką atvyko nepavykus 1768 metais Lietuvos ir Lenkijos bajorų suorganizuotam BARO konfederatų pasipriešinimui. Vienas iš žymiausių šios bangos atstovų buvo bajoras Tadas Kosčiuška (lenk. Tadeusz Kosciuszko).
Trečioji banga kilo po nesėkmingo 1831 metų sukilimo Lietuvoje. Polikaičio žiniomis, pirmutinis po šio sukilimo į Ameriką, Bostoną, atvyko buvęs dešimtojo lietuvių pulko vadas Juozas Ordinskas.
Gausiausia – ketvirtoji – lietuvių emigracinė banga siejama su 1850-ųjų, 1867–1868 metų badmečiais ir 1863 metų sukilimu Lietuvoje. 1866 metais į Ameriką atkeliauja pirmasis lietuvis, kunigas marijonas Andrius Strupinskas, 1863–1864 metų sukilime buvęs sukilėlių kariuomenės kapelionu. Nuo 1899 iki 1914 metų į Ameriką atvyko 252 954 lietuviai. Per vienus metus atvykdavo per 25 000 lietuvių.
Penktąją bangą sukėlė Europoje kilęs Antrasis pasaulinis karas. Karo pabaigą praleidę daugiausia Vakarų Vokietijoje, šios bangos atstovai – kaip ir antrosios emigracinės bangos atstovai, politiniai pabėgėliai, – Amerikoje atsidūrė jau karui pasibaigus. Per šešerius metus, nuo 1945-ųjų paliaubų iki 1951 metų pabaigos, į JAV atvyko apie 30 000 lietuvių.
Paskutiniosios, šeštosios, bangos emigrantais Polikaitis vadina lietuvius, į Ameriką atvykusius po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Pasak autoriaus, nors tikslių duomenų, kiek jų gyvena šalyje, nėra, jo nuomone, vien Čikagoje jų gali būti daugiau nei 300 000, o visoje Amerikoje – per 1 000 000.
Tolesniuose dviejų sąsiuvinių skyriuose autorius aprašo kiekvienos emigracinės bangos gyvenimo sąlygas Amerikoje ir „lietuvio emigranto veidą“. Ypač daug dėmesio jis skiria ketvirtajai bangai ir jos plačiai visuomeninei-kultūrinei veiklai. Mokiniai supažindinami su tokiais Amerikos lietuvių susivienijimais ir draugijomis kaip Lietuvių Romos Katalikų Susivienijimas Amerikoje, Susivienijimas Lietuvių Amerikoje, Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija, Kunigų Vienybė, Lietuvos Vyčiai, Lietuvių Darbininkų Sąjunga, Amerikos Lietuvių Taryba, Bendras Amerikos Lietuvių Šalpos Fondas ir kt. Minimi daugelio šių susivienijimų leisti laikraščiai. Antrasis sąsiuvinis užbaigiamas jau šeštosios emigracinės bangos įkurtomis organizacijomis, gyvuojančiomis iki šių dienų: Pasaulio Lietuvių Bendruomene ir Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių Bendruomene.
Dalia Cidzikaitė, Nacionalinės bibliotekos tinklaraštis „Lituani(sti)ka“
