Atsakydami į pranešimus apie tai, jog praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose Donaldas Trumpas Rusijos užsienio reikalų ministrui ir ambasadoriui atskleidė „ypatingai konfidencialią informaciją“, įstatymų leidėjai tokį prezidento elgesį pavadino „neatleistinu“ ir „labai neraminančiu.“
„The Washington Post“ rašė, jog Trumpas atskleidė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergei‘ui Lavrovui ir ambasadoriui Sergey‘ui Kislyakui tokią konfidencialią informaciją, jog ji paslaptimi buvo laikoma ne tik nuo JAV sąjungininkų, bet ir JAV vyriausybės vidiniame lygmenyje.
„Negalima sukompromituoti informacijos šaltinio. Todėl iš žvalgybos šaltinių gaunamą informaciją taip saugome,“ – kalbėjo Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas Bobas Corkeris.
Baltieji rūmai stengėsi paneigti istoriją ir kritikavo anonimiškų šaltinių naudojimą žiniasklaidoje. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas H. R. McMasteris teigė, jog istorija yra išgalvota. Tačiau demokratų tai neįtikino ir jie viešai reiškė pasipiktinimą bei kritiką Trumpo veiksmams.
Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeras teigė, jog Trumpas privalo pasiaiškinti žvalgybos bendruomenei, Kongresui ir visiems amerikiečiams.
„Jeigu šis pranešimas tikras, tai tiesiog šiurpu. Įslaptintos informacijos atskleidimas yra labai pavojingas ir kelia grėsmę visiems Amerikos gyventojams ir JAV žvalgybos bendruomenės nariams,“ – teigė Schumeras.
Senato žvalgybos komiteto narys Markas Warneris teigė, jog jeigu istorija yra tikra, tai bus „spjūvis žvalgybos bendruomenei į veidą.“
„Rizikavimas šaltiniais ir metodais yra neatleistinas, ir ypač kai tai liečia rusus,“ – „Twitter“ tinklalapyje rašė Warneris.
Susitikimo su Rusijos pareigūnais metu Trumpas apibūdino Islamo valstijos keliamą grėsmę, susijusią su nešiojamų kompiuterių panaudojimu lėktuvuose. Prezidentas taip pat atskleidė Rusijos pareigūnams, kurioje Islamo valstijos teritorijoje JAV partneris pastebėjo šią grėsmę. Toks prezidento elgesys kelia grėsmę kritiškai svarbiam žvalgybos šaltiniui. „The Washington Post“ teigė, jog buvo panašu, kad prezidentas labai didžiavosi, jog apie tai žino.
„Gaunu puikią žvalgybos informaciją. Kiekvieną dieną žmonės mane su ja supažindina,“ – kalbėjo Trumpas.
Informaciją suteikęs JAV partneris nebuvo sutikęs, kad Trumpas ir JAV vyriausybė ja dalintųsi su kitomis šalimis. Kaip teigė su „The Washington Post“ bendravęs pareigūnas: „prezidentas su Rusijos ambasadoriumi pasidalino daug daugiau informacijos, negu pasidaliname su savo sąjungininkais.“
Teigiama, jog po susitikimo vyresnieji Baltųjų rūmų pareigūnai susisiekė su CŽV bei Nacionalinio saugumo agentūra bandydami „suvaldyti situaciją.“ Tačiau vėliau Trumpo administracija pradėjo neigti pranešimo tikrumą.
„Prezidentui nėra nieko svarbiau nei Amerikos žmonių saugumas. Prezidentas ir Rusijos užsienio reikalų ministras diskutavo apie grėsmes, kylančias abejoms šalims, įskaitant ir civilinės aviacijos grėsmes. Žvalgybos šaltiniai ir metodai nebuvo diskutuojami nei karto. Prezidentas nepaviešino jokios informacijos, kuri dar nebuvo vieša. Tai gali patvirtinti ir kiti du susitikime buvę vyresnieji pareigūnai. Jų žodžiai turėtų būti daug vertingesni nei anonimiškų šaltinių. Aš ir pats buvau tam kambaryje ir galiu pasakyti, kad to tikrai neįvyko,“ – kalbėjo McMasteris.
McMasterio žodžius pildė valstybės sekretorius Rexas Tillersonas, kuris teigė, jog susitikimo su Lavrovu metu „buvo diskutuojamos įvairios temos, tarp kurių buvo ir antiterorizmas. Susitikimo metu buvo kalbama apie tam tikrų grėsmių kilmę, tačiau nei šaltiniai, nei metodai, nei karinės operacijos minimos nebuvo.“
„The Washington Post“ straipsnyje nebuvo minima, jog Trumpas paviešino informaciją apie žvalgybos šaltinius bei metodus. Buvo rašoma, jog Trumpas apie informaciją kalbėjo taip, jog nebuvo sunku išsiaiškinti apie naudotus šaltinius ir metodus.
Baltųjų rūmų pastangos paneigti istoriją Nacionalinio demokratų komiteto neįtikino.
„Rusijai nebereikia mūsų šnipinėti. Jiems užtenka paklausti prezidento Trumpo ir jis atskleis visą konfidencialią informaciją, sukels grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui ir sugadins santykius su sąjungininkais,“ – rašoma komiteto pranešime.
Kapitolijuje senatorius Bobas Casey‘is ir Chucko Schumero atstovas spaudai antram gyvenimui prikėlė praeitais metais išsakytus Atstovų rūmų pirmininko Paulo Ryano žodžius apie „visiškai neatsargiai“ su įslaptinta informacija besielgiančių individų keliamą pavojų.
Po to, kai FTB nutraukė Hillary Clinton privataus elektroninių laiškų serverio tyrimą, Ryanas išsiuntė laiškus tuometiniam FTB direktoriui Jamesui Comey‘iui ir tuometiniam Nacionalinės žvalgybos direktoriui Jamesui Clapperiui. Jis prašė, kad Comey‘is paviešintų visą neįslaptintą Clinton tyrimo informaciją, o Clapperis kampanijos metu nebevykdytų slaptų informacijos aptarimų su Clinton, dėl įslaptintos informacijos paviešinimo grėsmės.
Paulo Ryano atstovas spaudai Dougas Andresas teigė, jog: „Negalime žinoti, kas buvo pasakyta, tačiau mūsų šalies saugumas yra pats svarbiausias. Pirmininkas tikisi, kad administraciją viską paaiškins.“
