Lietuvos skautai ir Pranas Žižmaras
Skautai – didžiausias visuomeninis savarankiškas vaikų, jaunimo, o kartais ir suaugusių žmonių judėjimas pasaulyje, įkurtas 1907 m. Anglijoje pagal generolo Robert Baden-Powell idėją. 1909 m. generolas drauge su sese Agnes įkūrė mergaičių skaučių organizaciją. Vėliau skautizmas labai greitai paplito Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, JAV ir kitose šalyse, nes jo konceptas yra universalus.

Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena
Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena. Lyčių lygybė – tai vienas iš pagrindinių demokratijos principų. Jis grindžiamas lyčių lygiomis teisėmis ir galimybėmis bei atsakomybe visose gyvenimo srityse. Lygios galimybės vyrams ir moterims – tai kliūčių nebuvimas nei vienai iš lyčių pilnaverčiai dalyvauti ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime.

Užmirštieji Lietuvos kariuomenės artileristai
Šiemet sukanka 90 metų, kai 1931 m. vasario 16 d. senosiose Klaipėdos kapinėse buvo atidengtas paminklas čia palaidotiems per 1928 m. birželio 19 d. anglų karo laivo HMS „Canterbury“ sutikimą žuvusiems Lietuvos kariuomenės artileristams vyr. leitenantui Nikodemui Jakučiūnui, viršilai Juozui Lingiui ir eiliniam Antanui Šimkui.

Vasario 16-oji – ne tik valstybės, bet ir nacionalinio aukštojo mokslo gimimo diena
Vasario 16-oji – ypatinga diena mūsų šaliai dėl tądien 1918 m. pasirašyto valstybės atkūrimo akto ir paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau tai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios šią dieną kiekvienas turėtume vertinti dar labiau. Pasak KTU Muziejaus vadovės Audronės Veilentienės, pirmosios respublikos laikotarpiu buvo stengiamasi visų valstybei svarbių įstaigų atidarymą organizuoti būtent tą dieną. Todėl 1922 m. vasario 16 d. atidarytas ir pirmasis nacionalinis Lietuvos universitetas.

Vasario 16-ąją pasitinkant: LR prezidento Kazio Griniaus sveikinimas ir kitos įdomybės
Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną semiantis žinių virtualioje erdvėje.

Kai Vasario 16-oji buvo „buržuazinė nacionalistinė“ diena
Vasario 16-osios – politinės laisvės simbolio prasmė net ir sovietmečiu nebuvo pamiršta. Kai kam tai buvo nieko nereiškianti diena, bet daug kas tą dieną jautė ryšį su Laisva Lietuva.

Pasakojimas apie du paminklus. Sąžinės signatarams atminti
Gyvename gerais laikais – nepalyginsi su tais, kuriuos Lietuvos žydų bendruomenė patyrė prieš aštuonis dešimtmečius. Gyvename laikais, kai daug kas pasiekta, ir kartu daug kas – prieš akis. Gyvename laikais, kai vis dar tenka aiškinti ir gintis – tai darome kantriai, bet ryžtingai. Gyvename laikais, kai visuomenė kryžiuoja ietis dėl idėjų, istorijos, požiūrių ir, svarbiausia, paminklų. Tebūna tai pasakojimas apie du paminklus, kurių nėra.

Čikaga – iš pelkės pakeltas miestas
Čikagos miestas 1833-aisiais buvo įkurtas prie Čikagos upės ir dėl patogios geografinės padėties greitai tapo svarbiu pramonės ir transporto centru. Tačiau ne viskas buvo taip puiku, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – nuo pat įkūrimo miestas kovojo su nuolatiniu vandens pertekliumi ir neišbrendamu purvynu.

Artėja Klaipėdos krašto, Lietuvos uosto atgavimo ir jūrinės valstybės 100-metis
Apie mąstymo laisvę ir krašto įvykius: Žygis už krašto laisvę ir motinos kalbą mokyklose prasidėjo XIX amžiuje – prūsų lietuviai rinko parašus po peticijomis kaizeriui ir tuo giliai tikėjo. O už spausdintą žodį – 1547 m. Karaliaučiaus H. Weinreicho spaustuvėje, kur gimė Catechismvsa prasty szadei… Tuo tikėjo protestantai, kuriuos telkė Karaliaučiaus profesoriai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis, o parengė Ragainės klebonas kun. Martynas Mažvydas, to paties universiteto jų auklėtinis, kilęs kaip ir jie visi – iš Lietuvos, kur už Nemuno.

Tadas Kosciuška: artistiškumas, nelaiminga meilė ir draugystė su Washingtonu
Ketvirtadienį buvo minimos Tado Kosciuškos 275-osios gimimo metinės. Visame pasaulyje garsus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karo generolas, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis yra mėgstama figūra užsienio žiniasklaidoje, tačiau iki šiol esti mažiau žinomų šio žymaus karvedžio gyvenimo pusių ir aspektų, leidžiančių papildyti portretą dar negirdėtomis detalėmis.

Prof. Marijos Gimbutienės 100 metų gimimo jubiliejus
Sausio 23 dieną sueina 100 metų, kai gimė Marija Gimbutienė, viena žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojų. Ji atvėrė kelius archeomitologijai – naujai mokslo šakai, sujungusiai archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą. Tai buvo iššūkis tradicinei archeologijai, kuri iki tol tenkinosi tik kasinėjimu ir radinių aprašymu.

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi
Kiekvienais metais gruodžio viduryje šalies istorikų bendruomenė pradeda naują diskusiją apie 1926-ųjų perversmą, kurio metu demokratiškai išrinktą prezidentą Kazį Grinių nuvertė opozicija, o prezidentu tapo Antanas Smetona. Per perversmą premjero posto neteko ir viena įtakingiausių tarpukario Lietuvos politinių asmenybių – Mykolas Sleževičius, kuris dar pirmaisiais nepriklausomybės metais turėjo galimybę tapti šalies diktatoriumi, bet jos atsisakė.