30-osios Sovietų Sąjungos žlugimo metinės Kremliaus žiniasklaidoje žiebia nostalgiją sovietmečiui
Artėjant trisdešimtosioms Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos žlugimo metinėms, Kremliui palankūs žiniasklaidos portalai skleidė dezinformaciją, kurioje sovietmečio politinis elitas yra vaizduojamas kaip išdavikų grupė, sąmoningai siekusi sužlugdyti šalį. DebunkEU.org atliktas tyrimas rodo, jog taip pat ir kitos šalys, pavyzdžiui Jungtinės Amerikos Valstijos ar Ukraina, yra aktyviai kaltinamos suorganizavusios SSRS žlugimą.

Dvidešimt euro metų: trumpa istorija ir įdomūs faktai
Eurui švenčiant dvidešimtąjį gimtadienį, trumpai prisiminkime, kaip atsirado bendroji valiuta, rašo euronews.com. Sukurti vieningą ekonominę ir pinigų sąjungą buvo pasiūlyta dar septintojo dešimtmečio pabaigoje. Pagrindiniai argumentai už tokį suartėjimą buvo didesnis ekonominis stabilumas ir paprastesnė tarpvalstybinė prekyba.

Kaip šv. Mikalojus tapo Santa Klausu
Gerry Bowleris yra istorikas, knygų autorius ir ypač domisi socialine Kalėdų istorija. Vienas svarbiausių advento laikotarpio personažų yra šv. Mikalojus, kurį minime gruodžio 6 d. Kaip žinoma, šis Miros šventasis Vakaruose tapo Kalėdų Senelio bei sovietinio Senelio šalčio prototipu. Kaip ir kodėl tai nutiko? Ilga istorija... Tačiau G. Bowleris mėgina ją perteikti glaustai.

Nuo Vytauto kalno po visą Lietuvą. Kaip atsirado šaulių pavadinimas?
1919 metų birželio pabaigoje įkurta Lietuvos šaulių sąjunga buvo keista organizacija. Joje galėjo veikti mažažemis žemdirbys ir prakutęs verslininkas, tautininkas ir valstietis liaudininkas, žurnalistas ir karininkas, mažaraštis ir profesorius. Per savo veiklos iki 1940 metų birželio laikotarpį LŠS sutelkė įvairių profesijų, socialinės padėties, amžiaus, lyties ir politinio nusistatymo žmones. Būtent todėl kyla keblumų siekiant trumpai apibūdinti, koks gi buvo tarpukario Lietuvos šaulys.

Neįtikėtini išeivių žygiai, siekiant tarptautinio pripažinimo
Kai maždaug 1975-aisiais prie Jungtinių Tautų būstinės Niujorke Mičigano universiteto studentas Viktoras Nakas praeiviams dalijo lankstinukus ir apie Baltijos šalių bylą pasakojo įvairių šalių misijų atstovams, jo pastangos atrodė beviltiškos. Praeiviai lankstinukus išmesdavo, o JT narės pasiųsdavo žemiausio rango atstovus mandagiai išklausyti studento. Iš tolo žiūrėdamas į būstinės kiemelyje iškeltas vėliavas, Viktoras pyko, kad tarp jų nėra trispalvės, bet svajojo ir dar 15 metų dirbo, kad ją ten pamatytų.

Lietuvos herbo Vyčio kilmė
Apie Lietuvos herbo Vyčio kilmę yra rašę daug autorių, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu nesuformavo. Reprezentatyviausia ir labiausiai paplitusi yra heraldiko Edmundo Rimšos nuomonė, kad Vytis yra suheraldintas raito valdovo atvaizdas, atkeliavęs iš valdovų antspaudų. Šią nuomonę reikėtų patikslinti.

Paroda, skirta Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms
2021 m. rugpjūčio 4 d. minėjome vieno ryškiausių lietuvių ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais.

Koks yra Mažosios Lietuvos istorijos naratyvas?
Mažosios Lietuvos kultūros istorija itin brangintina lietuvių tautai ir valstybei. Čia, tuometinėje Prūsijos kunigaikštystėje, kurios dalis buvo vadinama Mažąja arba Prūsų Lietuva, remiant Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui Brandenburgiečiui, 1547 m. užgimė pirmoji lietuviška knyga – „Katekizmas“ („Catechismusa prasty szadei“), parašyta talentingo Karaliaučiaus universiteto teologijos studento Martyno Mažvydo, kurį į Karaliaučių pasikvietė pats kunigaikštis Albrechtas.

Planuojama išleisti knygą, per kurią prabyla skaudi praeitis
Noriu pristatyti Lietuvos visuomenei  ir Amerikos lietuvių bendruomenei planuojamą išleisti knygą  „Raudonos aguonos tarp bėgių. Gedimino Klimavičiaus prisiminimai“. Laikraštis „Draugas“ (redaktorė Ramunė Lapas) išspausdino birželio mėn. 12 dieną (2021 m. nr. 46 ) mano rašytą straipsnį ir pavadino „Iš tremties vagonų matė ir raudonas aguonas.  Dar negirdėti tremtinio liudijimai“.  Esu labai dėkinga redakcijai. 

Kelionę po Lietuvą pradeda paroda pristatanti JAV ir Lietuvos draugystės simbolį – Sumner Welles deklaraciją
2021 metų vasarą minint JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį, kelionę po Lietuvą pradeda Sumner Welles deklaracijos 80-ečiui skirta istorinė archyvinių dokumentų ir nuotraukų paroda. Kaunas – pirmasis miestas, kuriame apsilankys paroda, o šios kelionės metu ją taip pat pamatys Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Visagino ir Pasvalio miestų gyventojai bei svečiai. 2020-aisiais metais Lietuva žymėjo JAV politinės ir diplomatinės paramos simbolio – Sumner Welles deklaracijos 80-ąją sukaktį. Šiai progai paminėti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir JAV ambasada Vilniuje inicijavo parodą, dokumentais pagrindžiančią Jungtinių Amerikos Valstijų įsipareigojimą Lietuvos laisvės siekiui ir nenutrūkstamą paramą. Dokumentas, bylojantis apie JAV pastangas paremti Lietuvos siekį atkurti laisvę ir valstybingumą, buvo 1940 metų liepos 23 dieną laikinai ėjusio JAV valstybės sekretoriaus pareigas Benjamino Sumnerio Welleso paskelbta deklaracija. Pavadinta ją inicijavusio politiko vardu, deklaracija skelbia, kad JAV Šaltojo karo metu oficialiai nepripažino Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių aneksijos.

Ką Medičiai žinojo apie Lietuvą?
Įspūdinguose Florencijos Senuosiuose rūmuose (Palazzo Vecchio), geografinių žemėlapių salėje, tarp 53 pasaulio šalių žemėlapių, nutapytų XVI a. antroje pusėje, yra ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės topografinis žemėlapis. Jis priklauso seniausiam žemėlapių ciklui, nes ankstesnis, egzistavęs Venecijoje, neišliko. Viename iš žemėlapių taip pat pažymėta ir Žemaitija.

Džentelmeno iš Butrimonių vila prie Florencijos – dovana Harvardo universitetui
Netoli Florencijos, saugoma aukštų kiparisų, apsupta visada žaliuojančio, kruopščiai prižiūrėto sodo, stovi įspūdinga Villa I Tatti – Harvardo universiteto Renesanso studijų centras. Mažai kas žino, kad šis svarbus objektas, buvęs meno istorikų ir kritikų centru, turi glaudų ryšį su Lietuva. Vilos savininkas buvo litvakas Bernardas Berensonas – vienas žymiausių XX a. pirmos pusės Italijos renesanso ekspertų ir kolekcionierių.