Daugiau 
 

Įveikta pirmoji kliūtis

04/24/2015 Aidas
politics-11

Įstatymo projektas, kuriuo Baltiesiems rūmams suteikiama daugiau teisių pasirašant Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos sutartį (TPP), įveikė savo pirmąją kliūtį JAV Kongrese, kai Senato finansų komitetas 20-6 patvirtino projektą ir persiuntė jį svarstymui visam Senatui. Įstatymo projekte numatoma, kad Kongresas prie prekybos sutarčių negalės siūlyti savo pataisų, o tik balsuoti už arba prieš.

Šis įstatymo projektas yra gyvybiškai svarbus užbaigiant TPP susitarimą, kuris sujungtų tuziną ekonomikų ir padengtų trečdalį pasaulinės prekybos. Šis susitarimas ypatingai svarbus prezidento Obamos strateginei krypčiai į Aziją.

Senatas dėl įstatymo projekto balsuoti gali jau kitą savaitę, kai Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe dalyvaus bendrame susitikime Kongrese ir pasakys kalbą. Tačiau kad šis įstatymo projektas būtų priimtas, jį patvirtinti dar turės ir Atstovų rūmai.

Japonijos premjeras tvirtina, kad Tokijas ir Vašingtonas priartėjo prie Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos sutarties pasirašymo. Ši sutartis sutvirtintų ryšius tarp dviejų sąjungininkių bei atsvertų vis smarkiau augančią Kinijos įtaką.

„Manome, kad susitarimas tarp Japonijos ir JAV yra arti, tačiau mes tikimės, kad bus pasiekta dar didesnė pažanga“, – interviu laikraščiui „The Wall Street Journal“ teigė Abe. Jis pridūrė, kad susitikime su JAV prezidentu Baracku Obama balandžio 28 d. pabrėš, kad laisvosios prekybos susitarimas yra „labai naudingas abiems šalims“.

„Būtų gerai, jeigu pasiekčiau susitarimą per mano susitikimą su prezidentu, bet kuomet kopi į kalną, paskutinis žingsnis visada yra sunkiausias“, – teigė Japonijos premjeras ir pridūrė, kad abi šalys privalo priimti politinius sprendimus, susijusius su daug ginčų keliančiais klausimais.

Japonijos vyriausiasis derybininkas Akira Amadi teigė, kad didžiausi iššūkiai laisvosios prekybos sutarties pasirašymui šiuo metu yra ryžiai ir automobiliai. Vis dėlto, Amadi pridūrė, kad derybos tarp Tokijo ir Vašingtono pasiekė „galutinę stadiją“.

Atstovai iš abiejų šalių teigia, kad šią savaitę prie derybų stalo bus diskutuojamas Vašingtono reikalavimas Japonijai padidinti maistinių ryžių importą ir Tokijo noras, kad JAV nedelsdamos panaikintų šiuo metu taikomą 2,5 proc. tarifą importuojamoms automobilių dalims.

Tokijas ir Vašingtonas nesėkmingai bandė susitarti dėl TPP pasirašymo dar 2014 m. rugpjūtį, Japonijoje viešint prezidentui Obamai. TPP pasirašymą Abe laiko vienu iš pagrindinių savo politikos prioritetų. Tikimasi, kad laisvosios prekybos sutartis padidins Japonijos ūkio efektyvumą, ypatingai tokiose srityse kaip žemės ūkis, bei išspręs nemažai šalies ekonomikos problemų. Viena iš didžiausių dabartinių Japonijos ekonomikos bėdų laikoma ilgą laiką besitęsianti defliacija ir mažėjantys atlyginimai.

„Defliacija tęsėsi penkiolika metų ir negalėčiau pasakyti, kad viskas pagerėjo, bet mes sukūrėme tokią situaciją, kad defliacijos nebėra“, – neseniai pripažino Shinzo Abe.

Įstatymo projektas buvo patvirtintas drauge su priemonėmis, skirtomis išplėsti prekybos planus į Afrikos šalis, o taip pat apsaugoti darbuotojus, kurie dėl tokio pobūdžio susitarimų gali netekti darbo.

Daug demokratų nerimauja, kad naujosios prekybos sutartys sukels fabrikų uždarymo ir darbo vietų praradimo bangą, kuri nuvilnijo per šalį po Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutarties tarp JAV, Kanados ir Meksikos 1993 metais.

Demokratas senatorius Bobas Casey, balsavęs prieš įstatymo projektą, sakė, kad tai yra „tiesus kelias į darbo vietų praradimą ir mažesnius atlyginimus“. Tačiau įstatymo projektą palaiko pagrindinės linijos nuosaikieji respublikonai, ūkininkai ir verslo grupės, kurie mano, kad prekybos sutartys sumažins JAV eksporto tarifus ir nustatys aukštesnius standartus JAV intelektualinei nuosavybei.

Baltieji rūmai TPP vertina kaip atsvarą Kinijos įtakai Azijos Ramiojo vandenyno regione, mat jei nebus priimta ši sutartis, tada prekybos taisykles minėtame regione nustatinės ši Azijos milžinė. Kol kas Baltieji rūmai išreiškė viltį, kad Kongresas patvirtins Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos sutartį, o jos svarstymas nebus perkeltas į 2016 metų prezidento rinkimų kovos lauką.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu