Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Įvertino Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos metus

09/15/2017 Aidas
lt-zinios-2

Ketvirtadienį Vilniuje nepriklausomi ekspertai, gydytojai, pacientų atstovai pateikė savo vertinimus LR Sveikatos apsaugos ministerijos veiklai per pastaruosius metus. Nors, jų teigimu, diskusijų praėjusiais metais buvo daug, nuveikta - taip pat nemažai, tačiau išlieka aktualios sveikatos apsaugos sistemos opos, kurioms sprendimų kol kas nematyti.

Įvertinimas vaistų kompensavimo sistemai. „Pliusus ministerijai reikėtų rašyti už norą mažinti pacientų priemokas vaistams, už neseniai priimtas vaistų politikos gaires. Taip pat – už siekį įvesti lengvatinį PVM tarifą nekompensuojamiems vaistams. Tikėkimės, ministerija nepabūgs ir įgyvendins šiuos siekius, ko nesiryžo padaryti nė viena ankstesnė ministerijos valdžia, – vylėsi konferencijos organizatorių „Local American Working Group“ vadovė, advokatė Rūta Pumputienė. – Kita vertus, akis bado akivaizdūs veiklos minusai: nors Lietuva jau eilę metų yra tarp valstybių, kuriose inovatyvaus gydymo prieinamumas pacientams yra vienas blogiausių Europoje, iki šiol nėra jokių konkrečių planų ir priemonių, kokiais būdais bus didinamas tokio gydymo prieinamumas pacientams. Iki šiol neturime ir efektyvaus biudžeto planavimo, atsižvelgiančio tiek į pacientų poreikius, tiek į situaciją rinkoje – vietoj to ir toliau planuojama gydyti pacientus taip, kaip ir pernai, tai yra, neturint aiškesnio vaizdo, nei kaip bus paskirstomi sutaupyti pinigai, nei ar apskritai jų reikia ir kodėl.“

Įvertinimas iš pacientų perspektyvos. Šarūnas Narbutas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, Lietuvos pacientų forumo valdybos narys, Nacionalinės sveikatos tarybos narys, vertindamas ministerijos darbą iš pacientų perspektyvos, sakė, kad 2017 m. ženkliai pagerėjo komunikacija ir dialogas su pacientų organizacijomis prieš priimant svarbius sprendimus. „Teigiamai vertiname ministro komandos siekį mažinti vaistų kainas, prikelti e. sveikatą naujam gyvenimui, pažaboti neefektyviai veikiančių gydymo įstaigų vadovų savivalę. Visgi, ne visų pokyčių naudą galime pajusti šiais metais. Rezultatų, kuriuos teigiamai vertintų gyventojai, dar teks palaukti“, – pastebėjo Š. Narbutas.

Įvertinimas Pagalbinio apvaisinimo įstatymui. Gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė džiaugėsi, kad pagaliau buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, už ką tikrai galima pasveikinti naująją valdžią, bet pabrėžė didžiulius įstatymo trūkumus. „Dvejoms sesėms, dvynukėms, gimusioms po pirmo pagalbinio apvaisinimo gydymo taikymo Lietuvoje, šiandien jau yra 23 metai. Lygiai tiek užtrukome, kol priėmėme Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Pats faktas, kad įstatymas priimtas, yra pagirtinas, bet ar įstatymas geras – tai jau kitas klausimas, – abejojo gyd. G. Bogdanskienė. – Pirma akivaizdi problema – prieinamumas. Šiandien toks gydymas kompensuojamas tik susituokusiems arba gyvenantiems partnerystėje. Paradoksas – iki šiol neturime Partnerystės įstatymo, tad nesusituokusios poros gauti šio gydymo negali. Antra problema – prievartinis embrionų saugojimas amžinai. Embrionai nekokybiški tampa jau po 10 metų, kodėl žmonės turėtų saugoti juos amžinai? Trečia problema – spermos donorystė. Privačioms gydymo įstaigoms neleidžiama įsivežti į Lietuvą spermos iš europinių spermos bankų, nors Lietuvoje tokių bankų nėra.“

Įvertinimas onkologinių ligų gydymui.
Dr. Birutė Brasiūnienė, gyd. onkologė chemoterapeutė, Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja, teigė, kad Lietuvoje reikalinga visa apimanti chemoterapijos modernizacija: „Reikalingas globalesnis požiūris į onkologinio gydymo vaistais efektyvinimą, reikia modernizuoti visą chemoterapiją – pradedant centralizuotomis vaistų skiedimo sistemomis, baigiant naujausių inovatyvių vaistų prieinamumo gerinimu. Sveikatos sistema turi prisitaikyti prie šių dienų onkologinio ligonio poreikių, o sveikatos politika turi būti formuojama atsižvelgiant į visų Lietuvos onkologijos įstaigų atstovų nuomonę ir patirtį. Šiandien popierizmo labai daug, gydytojas vietoj to, kad rūpintųsi ligonio būkle, daug laiko praleidžia prie dokumentų siuntinėjimo.“

Jaunųjų gydytojų įvertinimas. Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) atstovas Aurimas Pečkauskas pabrėžė, kad gydytojų rengimo sistema išlieka problemiška: trumpos internatūros studijos, netvirtas rezidentų socialinis statusas, neaiškus ir ne visada adekvatus kompetencijų įgavimas, pakopinės atsakomybės už savo veiksmus trūkumas – svarbiausios jų. „Kasmet vientisąsias medicinos studijas baigia daugiau nei 500 absolventų, taigi, šis skaičius mus veda į 2 500 gydytojų rezidentų. Siekiant tobulinti jų rengimo sistemą, reikalingas multidisciplininis požiūris bei pokyčiai visose rengimo sistemos grandyse“, – sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovas.

„ZenPR“ informacija

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu