Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

JAV Artimuosiuose Rytuose: drastiški pokyčiai

09/14/2018 Aidas
politics 1

Prieš ketvirtį amžiaus JAV prezidentas Billas Clintonas stebėjo, kaip Baltųjų rūmų pievelėje palestiniečių lyderis Yasseras Arafatas ir Izraelio ministras pirmininkas paspaudžia vienas kitam ranką, sutvirtindami Oslo susitarimus.

1979-aisiais Jimmy Carteris „Camp David“ priėmė Izraelio ir Egipto lyderius, o šis susitikimas tapo dar vienu neišdildomu diplomatijos istorijos momentu. Donaldas Trumpas gali tik svajoti, kad tokia scena galėtų vykti jo akivaizdoje. Respublikonų lyderiui stojus prie šalies vairo, Amerika kaip niekada anksčiau nutolo nuo savo tradicinio – tarpininkės – vaidmens ilgame Artimųjų Rytų taikos procese.

Užsienio politikos naujokas Trumpas tapęs prezidentu žadėjo, kad padės pasiekti „galutinį susitarimą“ tarp Izraelio ir palestiniečių. Jis pavedė savo žentui ir įtakingam patarėjui Jaredui Kushneriui vadovauti nedidelei grupei pareigūnų, kurie buvo įpareigoti įgyvendinti šį tikslą.

Akivaizdu, kad nuo Trumpo išrinkimo prezidentu situacija drastiškai pasikeitė. Iš pradžių palestiniečiai suteikė nenuspėjamam prezidentui pasitikėjimo kreditą. Tačiau praėjusių metų pabaigoje jie įšaldė visus kontaktus su Vašingtonu, Trumpui nusprendus pripažinti Jeruzalę žydų valstybės sostine. Tokiu būdu buvo peržengta palestiniečių lyderių nubrėžta raudonoji linija ir sutryptas ne vieną dešimtmetį galiojęs tarptautinis konsensusas, kad dėl Šventojo miesto statuso turi būti susitarta derybų keliu.

Nutrūkus Vašingtono ir palestiniečių ryšiams, Trumpo administracija ėmėsi dar aktyvesnių pastangų nubausti palestiniečių lyderius ir įspeisti juos į kampą, kad šie sugrįžtų į derybas su Izraeliu. JAV nutraukė pagalbą palestiniečiams ir sustabdė finansavimą Jungtinių Tautų agentūrai, besirūpinančiai 3 milijonais palestiniečių pabėgėlių. Vašingtonas ilgą laiką buvo JT Pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) didžiausias donoras. Be to, pirmadienį Vašingtonas nurodė uždaryti Palestinos išvadavimo organizacijos (PLO) atstovybę JAV sostinėje. Tai padaryta praėjus ketvirčiui amžiaus po to, kai PLO lyderis Arafatas apsilankė Baltuosiuose rūmuose.

Trumpas sako norįs pasiekti „taiką per jėgą“ – tačiau ar tai dar įmanoma? JAV pareigūnai „mano, kad galima įtikinti palestiniečius, kad jie pralaimėjo ir turi sutikti su bet kokiu jiems pasiūlytu planu, galbūt numatančiu tam tikrą ribotą autonomiją su tam tikromis ekonominėmis paskatomis“, sakė Michele Dunne iš strateginių studijų centro „Carnegie Endowment for International Peace“ (CEIP).

Anot jos, amerikiečiai, regis, siekia pašalinti nuo derybų stalo opiausius klausimus – dėl Jeruzalės statuso, palestiniečių teisės grįžti ir palestiniečių valstybingumo. „Suprantama, tie klausimai tebėra itin svarbūs palestiniečiams, taip pat daugeliui kitų arabų ir musulmonų“, – pažymėjo Dunne ir pridūrė: „Mažai tikėtina, kad palestiniečiai dėl to nusileistų.“

Palestiniečių vadovybė nepripažino Trumpo kaip Artimųjų Rytų taikos proceso tarpininko, nors šis vaidmuo Vašingtonui priklausė ne vieną dešimtmetį. Tačiau tai visiškai nestebina diplomato veterano Aarono Davido Millerio, kuriam teko vesti derybas Artimųjų Rytų klausimais dirbant tiek respublikonų, tiek demokratų administracijose. Anot jo, Vašingtonas iš tiesų niekada nebuvo „sąžiningas tarpininkas“.

„Mūsų santykiai su Izraeliu neleido mums būti sąžiningu tarpininku“, – sakė Milleris naujienų agentūrai AFP. „Tam tikru metu galime būti tuo, ką aš vadinu veiksmingu tarpininku. Kartais pasinaudodavome tais santykiais susitarimams tarp arabų ir Izraelio pasiekti“, – sakė jis, kaip pavyzdį pateikdamas „Camp David“ ir Oslo susitarimus.

„Dar nesu matęs administracijos, kuri taip neįprastai uoliai palaikytų Izraelį ir būtų taip priešiškai nusiteikusi palestiniečių atžvilgiu šioje taikos lygtyje“, – kalbėjo jis.

Šis klausimas toks pavojingas, kad Kushnerio komanda vis neranda tinkamo meto pristatyti visų nekantriai laukiamą taikos planą – jo paskelbimas daug kartų buvo atidėtas. Tačiau Baltieji rūmai tvirtina, kad planas visgi yra.

„Tai nepaprastai ambicingas projektas, kurio ėmėsi ši administracija, – pirmadienį sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas. – Jautrumas ir tinkamo laiko jį pristatyti parinkimas yra sudėtingi klausimai.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu