JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienio vakarą pasirašė Kongreso priimtą įstatymą dėl šalies gynybos biudžeto kitąmet – jame numatytas ir įstatymų leidėjų raginimas pakeisti NATO Baltijos šalių oro policijos misijos mandatą į oro gynybos misiją. Kaip LRT RADIJUI tvirtina užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apie oro gynybos pokyčius Lietuva kalba jau daug metų.

Įstatyme numatyta, kad JAV politinė ir karinė vadovybė turi „išnagrinėti galimybes pereiti iš NATO Baltijos šalių oro policijos misijos į oro gynybos misiją“.

Lietuvos pareigūnai ne vienus metus kelia šį klausimą per susitikimus su sąjungininkais, siekdami užkamšyti vieną didžiausių spragų karine prasme.

Oro policijos misijos perėjimas į oro gynybos misiją reikštų, kad Baltijos valstybėse budintys oro policijos naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.

Baltijos šalys neturi savo naikintuvų. Lietuva turi trumpo nuotolio ir perka vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, bet kol kas negali įpirkti ilgojo nuotolio raketų, tokių kaip „Patriot“, galinčių numušti orlaivius ar balistines raketas.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.

1. Trumpo pasirašytame įstatyme numatytas ir parlamentarų raginimas JAV toliau remti Baltijos šalis.

Anot dokumento, ši parama turėtų apimti „nepertraukiamą ir ilgalaikį Jungtinių Valstijų pajėgų dislokavimą, Jungtinių Valstijų specialiųjų operacijų pajėgų mokymo ir paramos veiklą, intensyvesnius bendrus mokymus ir pratybas, siekiant atgrasyti agresiją, skatinti sąveiką, didinti atsparumą ir sudaryti sąlygas NATO esant reikalui imtis kolektyvinių veiksmų“.

Lietuva kol kas nesėkmingai bando įtikinti JAV nuolatiniam buvimui į šalį grąžinti amerikiečių karius.

Po kuopą JAV karių nuolat kiekvienoje iš Baltijos šalių buvo nuo 2014 metų Krymo aneksijos iki 2017 metų rudens, bet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įkūrus po tarptautinį NATO batalioną, amerikiečių kuopos atitrauktos.

Dabar JAV kariai pratyboms atvyksta iš Lenkijoje dislokuotos brigados.

Priimtas įstatymas numato, kad kitąmet JAV gynybos biudžetas sieks 716 mlrd. eurų. Kasmet priimamas tokio pobūdžio teisės aktas nustato Pentagono politikos kryptis ir biudžeto planus, vėliau patvirtinamus konkrečiais asignavimais.

1. Linkevičius: tai turės įtakos ir NATO planams

Anot užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus, JAV Kongreso priimtą įstatymą dėl šalies gynybos biudžeto kitąmet, reikėtų vertinti kaip itin svarbų. L. Linkevičiaus aiškinimu, šių nuostatų Lietuva labai nuosekliai siekia ilgą laiką: „Man sunku pasakyti, kiek laiko jau kalbame apie oro gynybos transformaciją. Gal tai darome nuo Velso viršūnių susitikimo. Kai dabar vadovai buvo susitikę Briuselyje, taip pat buvo akcentuojama, kad mums svarbu judėti į priekį pagal tas kryptis, kurias esame numatę.“

Ministras pabrėžia, kad itin svarbu krizės atveju į krašto gynybą integruoti šalininkų pastanga. „Politinės ir karinės vadovybės turėtų išsiaiškinti galimybes, kaip ta oro policijos misija galėtų būti transformuojama krizės atveju į oro gynybą“, – tvirtina L. Linkevičius.

Jo nuomone, labai svarbu išnagrinėti galimybes, kaip JAV pajėgumai Baltijos šalių teritorijoje galėtų būti nuolat: „Čia yra daug ne tik politiškai, bet ir praktiškai labai svarbių aspektų. [...] Turėtume padėkoti už Kongreso pastangas ir padėkoti prezidentui už tai, kad pasirašė.“

Ministras atkreipia dėmesį, kad akte nėra numatytos datos ar terminai, kada užsibrėžti tikslai turėtų būti įgyvendinti. Vis dėlto L. Linkevičius įsitikinęs – už atliktą darbą bus atsiskaitoma taip pat, kaip už bet kurį kitą teisės akto įgyvendinimą JAV.

„Turbūt burti datų [nereikėtų], tai nėra taip svarbu. Svarbiausia, kad tie pavedimai duoti ir kad bus judėjimas į priekį, tai, ko mes ir tikėjomės visus tuos metus“, – teigia L. Linkevičius.

Ministras atkreipia dėmesį, kad JAV prezidento pasirašytas įstatymas nėra NATO dokumentas: „Tai JAV gairės, tačiau tai be abejo turės įtakos ir NATO pajėgų planavimui.“

L. Linkevičius primena – apie pusšimtis JAV kariškių nuolat yra Lietuvos teritorijoje, tačiau šiuo atveju kalbama apie kovinius pajėgumus, kurie galėtų būti ilgesniam laikui dislokuoti su tam tikromis funkcijomis.

„To šiandien nėra, bet turbūt bus nagrinėjamos galimybės. [...] Oro policija kontroliuoja oro erdvę, kaip civilinė policija kontroliuoja viešąją tvarką mūsų gatvėse. Tai nėra karinė misija. Kai yra krizė, naikintuvai, kurie dalyvauja oro policijos misijoje, turėtų įgaliojimus ir tam tikrą mandatą dalyvauti koviniuose veiksmuose, gynybiniuose veiksmuose, jie būtų integruoti į mūsų gynybos planus“, – sako L. Linkevičius.

Ministro aiškinimu, norint to pasiekti, NATO netaiko išskirtinių normatyvų, todėl Lietuva gali sudaryti reikiamas sąlygas, kaip tai padarydavo iki šiol: „Kaip turbūt pastebėjote, ir atitinkami poligonai ruošiami, kuriuos oro pajėgos galėtų naudoti, šaudant į tam tikrus taikinius ant žemės. Tai irgi yra susiję su pasirengimu būtent kovinėms (ne oro policijos) misijoms.“