Pirmadienį Jungtinės Valstijos pirmą kartą Lietuvoje dislokavo ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Šių sistemų dislokavimas demonstruoja tvirtus JAV įsipareigojimus saugumo užtikrinimui Lietuvoje bei aukštą JAV parengtį greitai dislokuoti strateginius pajėgumus regione, praneša Krašto apsaugos ministerija.
„Patriot“ gynybinė sistema
„Patriot“ – tai raketų žemė-oras kompleksas, kurių paskirtis – priešlėktuvinė gynyba. Ją daugiausia naudoja JAV pajėgos, tačiau tokias sistemas dar valdo Vokietija, Graikija, Izraelis, Japonija, Kuveitas, Jordanija, Olandija, Kataras, Saudo Arabija, Pietų Korėja, Ispanija, Taivanas, Jungtiniai Arabų Emyratai.
Lietuva tokio gynybinio pajėgumo iki šiol neturi. Mūsų šalis kol kas ginkluota trumpojo nuotolio oro gynybos sistemomis (RBS70, „Stinger“) ir su Norvegija derasi dėl vidutinio nuotolio raketų NASAMS įsigijimo. Tuo metu artimiausia mūsų kaimynė Lenkija aktyviai derėjosi su sistemos gamintoju JAV bendrove „Raytheon“ ir jau artimiausiu laiku turėtų gauti pirmąsias nuosavas „Patriot“ baterijas.
Ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ į JAV kariuomenės ginkluotę priimta dar 1981 m. Ji buvo panaudota jau daugiau kaip 200 kartų prieš pilotuojamus ir bepiločius orlaivius, sparnuotąsias raketas bei taktines balistines raketas. Pavyzdžiui, per pirmąjį Persijos įlankos karą 1991 m. šios sistemos buvo dislokuotos Izraelyje ir nukreiptos prieš Irako leidžiamas balistines raketas „Scud“. Tąkart „Patriot“ sąjungininkams neblogai pasitarnavo.
Kadangi tai yra mobili sistema, „Patriot“ gali būti dislokuojama įvairiomis sąlygomis ir įvairiose situacijose. Siekiant efektyvumo, joms tik svarbu parinkti strategiškai tinkamą vietą. O radus tinkamą vietą išskleisti bateriją galima mažiau nei per valandą.
Sistemą sudaro penki pagrindiniai komponentai: raketos, raketų gabenimo ir paleidimo įrenginys, radaras, turintis užfiksuoti atskrendantį taikinį, valdymo automobilis, kuriame sumontuoti kompiuteriai ir valdymo pultai, bei mobili energijos stotis, sumontuota ant sunkvežimio ir turinti du 150 Kw generatorius.
Sistemos radaras gali rasti ir identifikuoti taikinius, nutolusius maždaug 80 km. Tai atstumas, kuriuo žmogaus akis nieko neįžvelgia, tačiau sistema taikinį jau identifikuoja. Esant reikalui, sistema gali veikti ir automatiniu režimu be žmogaus įsikišimo, nes laiko sprendimui priimti gali nelikti. Gana įspūdingas parametras - aukštis, kuriame „Patriot“ gali vis dar efektyviai numušinėti priešo raketas. „Patriot“ pasiekia viršutinius stratosferos sluoksnius, tai yra beveik 25 km, o „Patriot“ raketų greitis gali iki penkių kartų viršyti garso greitį.
Pratybos „Tobruko palikimas“
Dislokuota sistema „Patriot“ veiks vienoje oro gynybos santalkoje su Lietuvos ir kitų NATO šalių oro gynybos sistemomis Lietuvoje pirmą kartą vyksiančių tarptautinių antžeminių oro gynybos vienetų pratybų „Tobruq legacy 2017“ (liet. „Tobruko palikimas 2017“) metu. Pratybomis siekiama didinti tarptautinį ir regioninį jungtinių pajėgumų integralumą, tokiu būdu treniruojant ir stiprinant pasirengimą galimam NATO kolektyvinės gynybos scenarijui.
Pratybos prasidėjo liepos 11 d. ir vyks iki liepos 22 d. Šiaulių apskrityje. Iš viso mokymuose Lietuvoje dalyvaus apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, JAV, Latvijos ir Lenkijos.
Tuo pačiu metu Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyksiančioms pratyboms „Tobruko palikimas“ vadovaus Rumunijoje įsteigta Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė (NATO JFAC), kurioje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai. Lietuvos padaliniai taip pat dalyvaus ir Čekijoje vykstančioje pratybose, kur tobulins oro gynybos operacijų vykdymo įgūdžius nakties metu.
Pratybų „Tobruq Legacy 2017“ Lietuvoje integrali dalis bus nacionalinės pratybos „Budrus Sakalas 2017“, kurių metu treniruojama sąveika, vadovavimo ir kontrolės procedūros tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetų.
Pratybų „Tobruq Legacy 2017“ pagrindinis organizatorius – Jungtinės Valstijos. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos jose dalyvaus jau trečią kartą: 2015 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai pirmą kartą treniravosi vykdyti NATO Oro gynybos operacijas būrio dydžio vienetu (Čekijoje), 2016 m. – baterijos dydžio vienetu (Slovakijoje), o šiais metais Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai treniruosis veikti kartu su sąjungininkais ir vadovauti tarptautiniam antžeminės Oro gynybos bataliono lygmens vienetui.
