Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama paskelbė, kad Vašingtonas atšaukia ginklų pardavimo Vietnamui embargą. Oficialiai kalbėdamas vizito komunistiniame Vietname metu, o taip pat bendraudamas su jo lyderiais, Obama sakė, kad taip yra panaikinama „Šaltojo karo laikų liekana“.
„Jungtinės Valstijos visiškai atšaukia draudimą parduoti karinę įrangą Vietnamui, kuris galiojo apie 50 metų“, – Obama sakė pirmadienį Hanojuje per spaudos konferenciją su Vietnamo prezidentu Tran Dai Quangu.
Tokiu būdu Amerika stengiasi stiprinti ryšius ne tik su savo buvusia prieše, bet ir kitomis Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis, kurioms nerimą kelia agresyvėjanti Kinija ir jos nusitaikymas į įvairias teritorijas.
Tačiau Obama taip pat pareiškė, kad sprendimas panaikinti embargą nėra susijęs su JAV politika Kinijos atžvilgiu.
„Sprendimas remiasi mūsų troškimu užbaigti ilgą santykių su Vietnamu normalizavimo procesą“, – Hanojuje sakė Obama.
Baltieji rūmai aiškiai leido suprasti, kad ginklų prekybos draudimas, galiojantis nuo 1984-ųjų, bus panaikintas tik tuo atveju, jei Vietname bus pagerinta žmogaus teisių situacija.
„Ginklų prekyba ir toliau turės atitikti griežtus reikalavimus, įskaitant tuos, kurie yra tampriausiai susiję su žmogaus teisėmis, tačiau šis pokytis užtikrins, kad Vietnamas turės prieigą prie įrangos, kuri reikalinga idant šalis galėtų apsiginti“, – sakė Obama po susitikimo su prezidentu Tran Dai Quangu.
Vašingtonas iš dalies atšaukė suvaržymus prekybai ginklais 2014 metais, bet Vietnamas toliau siekė užsitikrinti visišką prieigą prie gynybos sektoriaus rinkų, tęsiantis ginčui dėl teritorijų Pietų Kinijos jūroje, kurią beveik visą Pekinas laiko savo teritorija ir įrenginėja joje dirbtines salas bei karinius objektus.
Embargo atšaukimas neabejotinai supykdys Kiniją, kuri labai įtariai vertina didėjantį JAV vaidmenį regione, kurį Pekinas laiko savu.
Tai, kad prezidentas Obama panaikina paskutiniuosius išlikusius apribojimus Vietnamui yra svarbus ir reikšmingas simbolinis žingsnis, tačiau ką jis reiškia praktikoje? Iki šiol Vietnamas ginklų srityje smarkiai pasikliovė sena Šaltojo karo laikų sąjungininke Rusija. Natūralu, kad Vietnamo vyriausybė mielai turėtų daugiau ginkluotės tiekimo šaltinių, tad šiuo metu žvalgosi į galimus naujus tiekėjus. Tačiau ji tikrai nepuls prie JAV gamintojų.
Viena iš priežasčių – JAV karinės technologijos Vietnamui gali būti per išmanios ir per brangios. Dėl varžymosi su Kinija Vietnamo militaristinės išlaidos per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo, jis tikrai nenorės supykdyti Kinijos, siekdamas amerikietiškos naujausiųjų technologijų ginkluotės, galinčios pakeisti galios pusiausvyrą.
Kitas dalykas – tai Obamos paminėtos griežtos taisyklės, siejamos su žmogaus teisių situacija šalyje. Didžiausias potencialas pirkimams iš Jungtinių Valstijų yra tokiose srityse kaip karinė žvalgybos sistemos ir pakrančių gynyba – Vietnamui tikrai praverstų technologijos, padėsiančios sekti Kinijos jūrų laivyno veiksmus. Dalinis embargo panaikinimas prieš porą metų kaip tik ir buvo skirtas paskatinti JAV pardavimus būtent šioje srityje, tačiau Vietnamas neskuba apsispręsti, ką labiausiai nori įsigyti.
Jungtinių Valstijų prezidento vizito metu Obama ir Tran Dai Quangas taip pat gyrė stiprėjančius abiejų šalių ekonominius ryšius. Abu prezidentai dalyvavo ceremonijoje, per kurią JAV ir Vietnamo bendrovės pasirašė kelias naujas komercines sutartis. Pasak Baltųjų rūmų, tų kontraktų bendra vertė – daugiau negu $16 milijardų.
Obamos vizitas Vietname vyksta praėjus 41 metams po Vietnamo karo pabaigos. Karo metu JAV siekė užkirsti kelią komunistams perimti kontrolę Pietų Vietname. Karo metu žuvo keli milijonai vietnamiečių – civilių, komunistų ir Pietų Vietnamo kovotojų – o taip pat daugiau nei 58 tūkstančiai JAV karių. Iki karo pabaigos 1975-aisiais komunistai perėmė visos šalies valdymą.
Viešėdamas Vietname Obama taip pat planuoja susitikti su disidentais ir paraginti Vietnamą pašalinti kliūtis Ramiojo vandenyno laisvos prekybos sutarčiai.
Vėliau Jungtinių Valstijų prezidentas keliaus į Japoniją, kur vyks industrinių šalių G 7 susitikimas. Į prezidento vizito programą taip pat įtrauktas ir apsilankymas Hirošimoje, kur 1945 metais JAV įvykdė pirmąją branduolinę ataką, nužudžiusią mažiausiai 140 žmonių.
