Jungtinės Valstijos kovos dėl įtakos NATO rytiniame flange susigrąžinimo, ypač tokiose šalyse kaip Vengrija, su kuria santykiai atvėso dėl netinkamo vyriausybės demokratinių principų suvokimo, ir tai leido Rusijai bei Kinijai plėsti savo įtaką, pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.

Per pirmąjį nuo 2011 metų JAV valstybės sekretoriaus vizitą Vengrijoje Pompeo pirmadienį perspėjo dėl nuklydimo į Rusijos orbitą pavojų ir paragino Vengriją neleisti Kinijai kurti „placdarmą“, dėl kurio Budapeštas taptų „ekonomiškai ir politiškai“ įsiskolinęs.

Pasak Pompeo, Jungtinės Valstijos kovos dėl „teigiamos įtakos“ Rytų Europoje.

„Mes neturime leisti V. Putinui įvaryti pleišto tarp draugų NATO, – žurnalistams sakė Pompeo prieš pietus su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu. – Vengrai pernelyg gerai žino iš savo istorijos, kad autoritarinė Rusija niekada nesibičiuliaus su mažesnių tautų laisve ir suverenitetu“.

Ši žinia iškart sulaukė atgarsio Vengrijoje, kur Orbanas į Maskvą žiūri veikiau kaip į ekonominę partnerę nei kaip į grėsmę saugumui, priešingai nei daugelis kitų regiono šalių. Vengrijos lyderis, kuris tapo Europos nacionalistų vėliavnešiu ir kuris reguliariai susitinka su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pažadėjo plėsti ryšius tiek su Maskva, tiek su Pekinu, tuo pat metu išsaugant šalies vietą Europos Sąjungoje ir NATO.

„Patikimas sąjungininkas“

Vengrija vis dar yra Jungtinių Valstijų „patikimas sąjungininkas“, per pirmadienį surengtą bendrą spaudos konferenciją su Pompeo tvirtino Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Kad tą įrodytų, Szijjarto pareiškė, kad dvišalis karinio bendradarbiavimo susitarimas, kuris leistų JAV pajėgoms veikti laisviau NATO priklausančioje Vengrijoje ir kurį Vengrija vis delsė pasirašyti, bus pristatytas peržiūrėti vienam Vengrijos parlamento komitetui. Anot Szijjarto, Vengrija dalyvauja derybose dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimo iš vienos JAV ginklų gamintojos.

Pernai pastebėti pirmieji apčiuopiami rezultatai nuo tada, kai prezidentu tapus Donaldui Trumpui, JAV užsienio politika radikaliai pakeitė kryptį, – ja imta siekti patraukti savo pusėn Orbaną. Iki tol nemažai metų politika buvo sutelkta į Vengrijos, vadovaujamos Orbano, kritiką, nukreiptą prieš demokratijos nykimą Vengrijoje.

Per tuos metus Vengrija atsigręžė į Rusiją, pasiūliusi jai sutartį dėl branduolinės jėgainės plėtros už 12 mlrd. JAV dolerių. Orbanas taip pat aršiai kritikuoja ekonomines sankcijas, paskelbtas Putino vyriausybei, ir blokavo Ukrainos derybas su NATO, neva dėl Kijevo požiūrio į etninę vengrų mažumą Ukrainoje.

Neatsisakys kritikos

Pompeo teigė tikįs, kad aktyvesnės pastangos ir didesni įsipareigojimai galėtų padėti vėl patraukti Orbaną savo pusėn.

„Netolimoje praeityje pernelyg dažnai Jungtinės Valstijos buvo skyrium nuo Vidurio Europos, – kalbėjo Pompeo, Vengrijoje pradėjęs savo kelionę po Vidurio Europą, per kurią jis aplankys penkias šalis, tarp jų – Slovakiją ir Lenkiją. – Tai nepriimtina. Mūsų konkurentai užpildė šiuos vakuumus. Šiandien dar kartą turime pabrėžti savo ryžtą varžytis dėl teigiamos įtakos regione“.

Tuo pačiu Pompeo aiškiai leido suprasti, kad JAV neatsisakys kryptingos kritikos, pavyzdžiui, iškilus susirūpinimui dėl teisinės valstybės principo. Pompeo pirmasis susitikimas Budapešte vyko su pilietinės visuomenės vadovais, kurie kritikuoja Orbano galios konsolidavimą, griežtą atsaką į priešingas nuomones ir įtariamą vyriausybės korupciją.

Aukšto rango JAV diplomatas taip pat paskelbė inicijuojantis programą, skirtą finansuoti nepriklausomą vietos žiniasklaidą Vengrijoje ir trijose kitose Vidurio Europos šalyse, ypač žurnalistinius tyrimus, susijusius su galima korupcija, kuriai įtakos darė Rusija bei Kinija.

„Mes tikimės, kad Vengrija sieks laikytis įsipareigojimo, kurį prisiėmė prieš 30 metų, – kalbėjo Pompeo. – Kiekvienos sąjungininkės pareiga – išsaugoti Europą laisvą“.