Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos suskaičiavo, kad joms reikia beveik 25 proc. padidinti savo kovinių eskadrilių skaičių: tik tada šalis galėtų dalyvauti didelio masto kare su kita supervalstybe, pavyzdžiui, Kinija ar Rusija. Tokie skaičiavimai signalizuoja apie potencialią didžiausią Amerikos karinių oro pajėgų plėtrą nuo Šaltojo karo laikų.
Oro pajėgų sekretorė Heather Wilson teigia, kad oro pajėgos nori iki maždaug 2025–2030 metų savo kovinių eskadrilių skaičių padidinti nuo dabar turimų 312 iki 386. Toks pokytis būtų tik dalis gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso plano dėmesį nuo kovos su terorizmu Artimuosiuose Rytuose nukreipti į potencialius konfliktus su to paties lygmens konkurentais.
Tokį strateginį planą Wilson pristatė neseniai sakydama kalbą Karinių oro pajėgų asociacijos kasmetinėje Oro, kosmoso ir kibernetinės erdvės konferencijoje Merilando valstijoje.
Pastaruosius kelis dešimtmečius Rusija ir Kinija analizavo Amerikos karinę strategiją ir investavo į būdus, kaip sumažinti šalies pranašumą, teigia oro pajėgų štabo viršininkas generolas Davidas Goldfeinas. Nauja pajėgų struktūra siekiama neutralizuoti naujus Rusijos ir Kinijos kuriamus gynybinius ir kovinius pajėgumus, tokius kaip tolimojo nuotolio lėktuvai ir branduoliniai ginklai, sakė jis.
„Mes, kliaudamiesi tiksliausiais mūsų karinio štabo ir žvalgybos agentūrų įvertinimais, kokia kryptimi eina mūsų priešininkai, privalome pasirūpinti, kaip išlaikyti pranašumą“, – sakė generolas.
Pagal planą Karinės oro pajėgos pasipildys dešimtimis tūkstančių lakūnų ir moderniais lėktuvais bei kitais pajėgumais. Visa tai JAV mokesčių mokėtojams ateinantį dešimtmetį kainuos dešimtis milijardų dolerių, jei ne daugiau. Pareigūnai vengia įvardinti tikslią sumą, tačiau sako, kad bus įsigyjama daugiau bombonešių, degalų papildymo lėktuvų, naikintuvų ir bepiločių skraidyklių, taip pat desanto, žvalgybos, stebėsenos ir specialių operacijų lėktuvų.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas Toddas Harrisonas skaičiuoja, kad šis pajėgų padidinimas papildomai per metus gali kainuoti 13 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu Karinės oro pajėgos per metus išleidžia maždaug 53 mlrd. JAV dolerių lėktuvų operacijoms, apmokymui ir samdymui, pažymėjo ekspertas.
Gerai informuotas „Foreign Policy“ šaltinis teigia, kad oro pajėgos neišgalės sau leisti tiek didinti išlaidas. „Iš esmės tai tarsi laivynas sakytų, kad jiems reikia 355 laivų, nors jie neturi lėšų, – sakė minėtas šaltinis. – Tai rodo atotrūkį finansinės realybės ir siekiamų saugumo reikalavimų.“
Wilson pripažįsta, kad sumokėti už naujus lėktuvus gali būti sudėtinga.
„Kalbant apie biudžeto realybę, nesame naivūs, – sakė ji. – Tuo pat metu manome, kad esame skolingi savo tautiečiams sąžiningą atsakymą, ko reikia, siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius šalies interesus pagal mūsų išdėstytą strategiją. Todėl manome, kad tai, jeigu nėra tobulas atsakymas, tai bent jau yra sąžiningas atsakymas į tą klausimą. Ko reikia Karinėms oro pajėgoms? Jeigu mes negalime atsakyti į šį klausimą, tuomet kas gali?“
Remiantis minėtu pasiūlymu, labiausiai išaugtų bombonešių eskadrilių skaičius – nuo devynių iki 14, sakė Wilson. Didesnis dislokuotų bombonešių skaičius yra itin svarbus kalbant apie Ramiojo vandenyno regioną, kur Kinija formuoja salas ir dislokuoja karines pajėgas Pietų Kinijos jūroje ir Spratlio salose bei praktikuojasi numušti bombonešius iš didelio nuotolio, „potencialiai siekdama smogti Jungtinėms Valstijoms“, sakė Wilson. Kinija taip pat sparčiai plečia savo bombonešių ir degalų papildymo lėktuvų parką, pridūrė ji.
Wilson teigimu, vidinė Karinių oro pajėgų komanda per praėjusius šešis mėnesius atliko išsamią galimų grėsmių 2025–2030 metais ir karinių poreikių analizę.
„Mes atsižvelgėme į šias prielaidas bei parametrus ir atlikome simuliacijas, įvertinome maždaug 2 tūkst. skirtingų variantų, bandydami atsirinkti, ko iš tiesų reikėtų“, – sakė ji.
„Cato“ instituto viceprezidentas gynybos ir užsienio politikos studijoms Christopheris Preble'as mano, kad Pentagonui reikia naujos strategijos, o ne papildomų dolerių.
„Mes skolinamės pinigų finansuoti mūsų šalies kariuomenę iš šalies, nuo kurios turėtume gintis“, – sakė jis, turėdamas omenyje Kiniją.
Tačiau Wilson pabrėžia, kad Jungtinės Valstijos susidurtų su rimtomis nacionalinio saugumo pasekmėmis, jeigu Karinės oro pajėgos nesulauktų šio finansavimo.
„Tai reikštų, kad pradėtų didėti mūsų atotrūkis nuo stambaus priešininko. Tai reiškia, kad krizės atveju Jungtinių Valstijų prezidentas turėtų mažiau galimybių, ir tai reiškia, kad būtų didesnė rizika, jog negalėtume įgyvendinti tikslų, kuriuose užsibrėžėme Nacionalinėje gynybos strategijoje“, – sakė ji.
