JAV karinė ataka Sirijoje iškėlė eilę klausimų. Pirmasis ir pats svarbiausias – kokia yra JAV politika Sirijos atžvilgiu? Vos prieš dvi savaites prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV karinės pajėgos greitai iš Sirijos bus išvestos. Tačiau penktadienį jis vadovavo didelio masto karinei operacijai, nukreiptai į kelis objektus Sirijoje, tarp kurių buvo ir šalies sostinė Damaskas.

Ar raudona linija yra tik cheminis ginklas?

Taigi ko siekia Jungtinės Valstijos? Kad Sirijos lyderis Basharas al Assadas nusišalintų, kaip buvo pareikšta Sirijos pilietinio karo pradžioje, prezidentaujant Barackui Obamai? Ar raudona linija tėra cheminio ginklo panaudojimas? Atsakymas toli gražu nėra aiškus, svarsto CNN nacionalinio saugumo analitikas Peteris Bergenas.

Trumpas, šį penktadienį paskelbęs apie kovinius veiksmus prieš Siriją, pabrėžė antrąjį variantą, tuo tarpu jo ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley šią savaitę sakė, kad dėl Sirijos nėra politinio sprendimo, kol valdžioje vis dar Assadas.

Antras klausimas: ar šiame kare, kuris per septynerius metus sunaikino didžiąją šalies dalį, Trumpo administracija, nepriklausomai nuo to, bus ar ne panaudotas cheminis ginklas, turi ketinimų apsaugoti civilius gyventojus?

Daugumą civilių nužudė ne cheminis ginklas

Karo metu žuvo beveik pusė milijono Sirijos gyventojų, o cheminis ginklas iš jų sunaikino tik nedidelę dalelę. Rinkiminės kampanijos metu. Trumpas kartais keldavo klausimą apie saugumo zonų sukūrimą Sirijos gyventojams. Taigi ar kitu žingsniu prezidento administracija imsis tokių zonų kūrimo? Ir kokiu principu jos veiks, turint galvoje, kad Sirijos karinės oro pajėgos iki šiol turėjo pranašumą ore, o tai leido Sirijos režimui panaudoti cheminį ginklą ir mėtyti iš oro įvairius sprogmenis. Sukurti saugias nuo antskrydžių zonas sudėtinga ir todėl, kad virš Sirijos skraido daug Rusijos lėktuvų.

Sirijos pabėgėlių į Ameriką neįsileidžia

Trečias klausimas, ar Trumpo susirūpinimas Sirijos gyventojų aukomis, žuvusiomis pilietiniame kare nuo cheminio ginklo, pakeitė jo nuostatą dėl Sirijos pabėgėlių? Šiuo metu Trumpo administracija yra faktiškai uždraudusi jiems įvažiuoti į šalį, nepaisant to, kad dauguma iš jų – moterys ir vaikai.

Ketvirta, ar šios atakos gali tapti lūžio tašku Trumpo ir Rusijos santykiuose? Anksčiau Trumpas vengdavo kritikuoti Vladimirą Putiną, tačiau penktadienį jis rusams išsakė šiurkščius žodžius: „Aš klausiu Rusijos: kokia tauta nori būti susijusi su masinėmis nekaltų vyrų, moterų ir vaikų žudynėmis?“

Ar ataka teisėta?

Penkta, Gynybos ministras Jamesas Mattisas penktadienio vakarą spaudos konferencijoje Pentagone pareiškė, kad oficialus leidimas pradėti puolimą remiasi Konstitucijos, kurioje prezidentas įvardintas kaip vyriausiasis kariuomenės vadas, pagrindu. Tačiau daugelis teisės ekspertų, o taip pat dalis Kongresų narių, linkę su tuo nesutikti. Smogimas į Sirijos režimo taikinius, skirtingai nuo ISIS taikinių, nebuvo sankcionuoti Kongreso, kuris sprendžia dėl karinių veiksmų. Kita vertus, ir ankstesni prezidentai Kongreso įtaką šiuo klausimu buvo linkę sumažinti iki minimumo.

Šešta, ar tai nėra bandymas nukreipti dėmesį nuo svarbiausių dalykų, kaip filme „Uodega vizgina šunį“? Tokio kaltinimo minėtame filme sulaukė prezidentas Billas Clintonas, kuris skandalo su Monica Lewinsky įkarštyje 1998 metų rugpjūtį pradėjo karinius veiksmus prieš „al Qaeda“ mokymo stovyklas Afganistane, kai „al Qaeda“ bombardavo dvi JAV atstovybes Afrikoje. Kaip yra pastebėjęs garsus rašytojas Markas Twainas, „istorija nesikartoja, bet ji rimuojasi“.