Griežtės bausmės vairuotojams
Nuo ateinančios vasaros, vairuotojai sučiupti prie vairo rašantys žinutes, sulauks daug griežtesnių nuobaudų, o jei pažeidimai kartosis – galės netgi netekti vairuotojo pažymėjimo. Sugriežtintas nuobaudas numatantis įstatymas, įsigaliosiantis nuo 2019 metų liepos 1 dienos, buvo priimtas praėjusią savaitę. Pasak valstijos pareigūnų, šis laikotarpis yra skirtas visuomenei ir policijai priprasti prie naujos tvarkos. Pasak naująjį įstatymą rėmusios valstijos demokratės senatorės Cristinos Castro, dabar galiojančios nuobaudos yra nepajėgios atgrasyti vairuotojų nuo neteisėto naudojimosi elektroniniais prietaisais vairuojant. Visoje šalyje 2016 metais dėl nukreipto vairuotojų dėmesio žuvo 3450 žmonių. Ilinojaus transporto agentūros duomenimis, 2017 metais užfiksuota, kad elektronikos prietaisais už vairo neleidžiamai naudojosi apie 9 procentus vairuotojų. Pernai policija išrašė 35 036 baudos kvitus už susirašinėjimą žinutėmis ar kalbėjimą telefonu vairuojant. Pagal naująjį įstatymą be baudos bus taip pat gaunamas nepanaikinamas įspėjimas, o po trijų įspėjimų bus atimama teisė vairuoti. Pagal naująjį įstatymą bus sugriežtintos tik bausmės, o draudimai išlieka tokie pat kaip 2014 metais priimtame įstatyme. Primename, kad vairuojant draudžiama: – Kalbėti įsijungus garsiakalbį laikant telefoną rankoje; – Kalbėti naudojantis laisvų rankų įranga leidžiama tik vyresniems nei 18 metų vairuotojams; – Laikant telefoną rankose kalbėti galima tik pranešant tarnyboms apie nelaimę. Tai daryti galima sustojus šalikelėje arba sustojus, esant blokuojamam eismui – prie šviesoforo arba geležinkelio pervažos. – Ausinės yra draudžiamos, išskyrus vienos ausies ausines; – Leidžiama paspausti vieną mygtuką, kad būtų pradėtas arba užbaigtas pokalbis.

Ilinojuje – vienas saugiausių universitetinių miestų
Rinktis koledžą pagal triukšmingiausius studentiškus vakarėlius jau seniai nebemadinga. Šiais laikais dėmesys pirmiausia krypsta į akademinę kokybę ir...saugumą. Neseniai išplatintoje universitetinių miestelių apžvalginėje ataskaitoje matyti, kad Deerfieldas tapo antruoju pagal saugumą Jungtinėse Valstijose. Saugesniu aukštesniąsias mokyklas turinčiu miestu yra laikomas tik Masačiusetso valstijoje esantis Bruklainas. Į pirmąjį saugiausių universitetinių miestelių dešimtuką 2018 metais nepakliuvo nė viena kita Ilinojaus vietovė. Apžvalginę ataskaitą atliko saugumo ir apsaugos temomis rašantis internetinis portalas „SafeWise“. Kad vietovė būtų laikoma „universitetiniu miestu“, joje turi gyventi mažiausiai 15 000 gyventojų ir būti bent vienas nekomercinis koledžas arba universitetas, siūlantis 4 metų aukštojo išsilavinimo programas. Nustatinėjant universitetinių miestų saugumą, „SafeWise“ žiūrėjo į smurtinių nusikaltimų (žmogžudysčių, išprievartavimų, ginkluotų užpuolimų ir apiplėšimų) kiekio 1000 gyventojų statistiką. Taip pat buvo žiūrima ir į nesmurtinius nusikaltimus (vagystes, chuliganizmą ir pan.), tačiau ši statistika galutiniam sprendimui įtakos neturėjo. Reitinguojant miestus buvo naudojami 2016 metų FTB duomenys apie nusikalstamumą. Deerfieldas, kuriame 2016 metais įvykdyti vos 5 smurtiniai nusikaltimai, yra miestelis, kuris nebijo imtis iniciatyvos, kad apsaugotų savo gyventojus. Birželį miestelis papildė savo kodeksą kovinių šaunamųjų ginklų ir didelės apimties magazinų draudimu, nepaisydamas tam prieštaraujančių interesų. Prie bendruomenės saugumo ir gerovės ko gero prisideda ir tai, kad čia esantis Tarptautinis Trejybės koledžas (Trinity International College) buvo įkurtas remiantis krikščioniškomis vertybėmis. Kasmet į Deerfieldą atvyksta apie 2500 daugiausiai tikinčiųjų studentų, o tai prisideda prie saugios ir draugiškos čia gyvuojančios bendruomenės.    Į saugiausių universitetinių miestų dvidešimtuką dar patenka Ilinojaus miestas Naperville, kuriame yra mažiausiai septyni studentų miesteliai.

Akyliau saugos vartotojų duomenis
Pentagonas imasi priemonių prieš karių įprotį naudoti fizinio aktyvumo matuoklius ir kitas išmaniųjų telefonų programėles, nustatinėjančias vartotojų buvimo vietą, nes paaiškėjo, kad ši svarbi informacija kartais atsiduria internete, pirmadienį sakė JAV pareigūnai. Gynybos departamentas paskelbė iškart įsigaliojusį nurodymą, kad jo darbuotojai ir kariai, dirbantys kai kuriose operatyvinėse teritorijose, pavyzdžiui, karo veiksmų zonose, nebenaudotų jokių GPS (Pasaulinę vietos nustatymo sistemos) informaciją renkančių programų tiek vyriausybės išduotoje, tiek privačioje įrangoje. Šis sprendimas, turintis užtikrinti didesnį karių saugumą, yra dalis atsako, kurio buvo imtasi paaiškėjus, kad bendrovės „Strava“ programėlės renkami duomenys apie vartotojų fizinį aktyvumą yra naudojami internetu prieinamam žemėlapiui sudaryti. Internautai gali lengvai pastebėti aktyvumo židinius atokiose Irako ir Sirijos vietovėse, kur yra yra dislokuotos JAV pajėgos. „Šie geolokaciniai pajėgumai gali atskleisti departamento darbuotojų asmeninę informaciją, buvimo vietas, įpročius ir skaičių, taip pat potencialiai sukelti nenumatytų pasekmių saugumui ir padidinti pavojų bendroms pajėgoms arba misijai“, – sakoma gynybos sekretoriaus pavaduotojas Patrickas Shanahanas. Vis dėlto vadai galės savo nuožiūra suteikti leidimą naudoti GPS prietaisus ir programėles, atsižvelgdami į misijos reikalavimus ir riziką operacijų saugumui. Vietose, kur nekyla didelių rūpesčių dėl saugumo, pavyzdžiui, karinėse bazėse JAV teritorijoje arba pačiame Pentagone, personalas daugeliu atvejų galės toliau naudoti GPS technologijas naudojančius prietaisus ir programėles.

Grasina atsaku į muitus
Kinija rugpjūčio 23 dieną įves 25 proc. importo muitą 16 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms, paskelbė šalies finansų ministerija. Pasak ministerijos, imtis šios priemonės Pekinas yra priverstas dėl Jungtinių Valstijų veiksmų. Kiek anksčiau Vašingtonas paskelbė, kad nuo rugpjūčio 23 dienos bus įvesti importo muitai 16 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms. Taigi bendra importo muitais apmokestinamų kiniškų prekių vertė padidės iki 50 mlrd. JAV dolerių per metus. Į Kinijos parengtą sąrašą prekių, kurioms bus įvestas padidintas importo muitas, įtraukta nafta, anglis, chemijos produktai ir tam tikrų rūšių medicinos įranga. Liepos 6 dieną Jungtinės Valstijos įvedė 25 proc. importo muitą 34 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms, o Pekinas ėmėsi atitinkamų atsakomųjų priemonių. Prekybos ginčas gali dar paaštrėti, mano ekspertai. Rugpjūčio pradžioje buvo pranešta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas šalies prekybos atstovui Robertui Lighthizeriui pavedė parengti planą, pagal kurį 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms būtų nustatytas ne 10 proc., o 25 proc. importo muitas. Netrukus po to Kinijos prekybos ministerija paskelbė planą, pagal kurį 60 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms būtų įvesti 5–25 proc. importo muitai. Tuo tarpu naujausi statistiniai duomenys parodė, kad Kinijos prekybos su Jungtinėmis Valstijomis perteklius liepą sudarė 28,1 mlrd. JAV dolerių ir buvo artimas birželį pasiektam rekordui.

Respublikonai nenori neonacio
Atsirado mažiausiai du potencialūs paskutinės minutės kandidatai (write-in candidates), galintys atimti dalį balsų iš respublikonų partiją atstovaujančio nominanto 3-ojoje Ilinojaus kongresinėje apylinkėje, mat šis nominantas – Artas Jonesas – yra Holokausto neigėjas, antisemitas ir baltųjų rasės supremacistas. „Tokie neapykantą skleidžiantys asmenys kaip Artas Jonesas privalo būti sustabdyti, – sako 35-erių advokatas Justinas Hansonas, aiškinantis, kodėl nusprendė paskutinę akimirką pateikti savo kandidatūrą. – Aš šioje apylinkėje užaugau, aš pažįstu vietos žmones. Mes netoleruosime žmonių, atstovaujančių pavojingas idėjas.“ Kennethas Yerkesas, 62-ejų stomatologas iš Oak Lawn, sako, kad savo kandidatūrą pateikė, nes jo pažiūros yra visiškai priešingos Joneso, kurį jis pavadino „neamerikietišku“. Trečiadienį Yerkesas savo „Facebook“ paskyroje pasiskelbė metantis iššūkį Jonesui ir paragino kitus padaryti tą patį, balsus atiduodant jo kandidatūrai ir nepalaikant Joneso. Jonesas tapo respublikonų partijos nominantu po to, kai buvo vienintelis kandidatas kovo mėnesį vykusiuose partijos pirminiuose rinkimuose. 3-oji kongresinė apylinkė yra didele persvara demokratų partijos pusėje, tad prognozuojama, kad kongresmenas Danas Lipinskis lapkritį nesunkiai turėtų būti perrinktas dar vienai kadencijai. Nacionalinio dėmesio Joneso persona sulaukė tuomet, kai prieš pat pirminius rinkimus „Sun-Times“ atskleidė jo ilgametę neonacišką veiklą. Tuo metu respublikonų partija nesusigriebė pateikti jokio paskutinės minutės oponento. Pirminiuose rinkimuose Jonesas surinko 20 681 balsą – tai yra daug, turint galvoje, kad jis nerinko pinigų ir neorganizavo jokios kampanijos. Rinkėjų apklausa nebuvo vykdoma, todėl neaišku, ar šie žinojo, už ką jie balsuoja. Hansono ir Yerkeso kandidatūros yra simbolinės, o jų tikslas – sumažinti Joneso gautų balsų skaičių. Ilinojuje paskutinės akimirkos kandidatai privalo užsiregistruoti vietos rinkimų komisijoje.

Kruvinasis sekmadienis
Čikagoje penki žmonės buvo nušauti ir dar 44 buvo sužeisti sekmadienį per virtinę smurto incidentų,, o policija pareiškė, kad padėtis Vidurio Vakarų regiono didmiestyje „visiškai nepriimtina“.

Dar daugiau mokesčių
Po beveik $2 milijardus siekiančio milžiniško mokesčių pakėlimo, kuris tėra lašas jūroje sprendžiant Čikagos pensijų sistemos krizę, meras Rahmas Emanuelis pradės sudėtingą kovą dėl trečiosios kadencijos su kiek mažesniu finansiniu galvosopiu.

CityKey programa stringa
Mažiau nei 1 procentui Čikagos gyventojų buvo išduotos miesto ID kortelės nuo vasaros pradžios, kai programa buvo oficialiai paleista. Panašu, kad miestui dar mažiausiai metus nepavyks pasiekti savo tikslo išdalinti 100 000 nemokamų kortelių.

Geraširdiškumas ar papirkinėjimas?
Ilinojaus gubernatorius Bruce’as raunetis pirmadienį tikino nežinojęs, kad kandidatas į Čikagos mero postą planuoja į mišias, kur taip pat pasisakė ir gubernatorius, susirinkusiems žmonėms išdalinti $200,000. Šis įvykis paskatino gubernatoriaus kritikus mesti jam kaltinimus bandymu papirkti rinkėjus, artėjant jo paties perrinkimui.  

Sutvarkyta 100 mylių kelių
Antradienį meras Rahmas Emanuelis pranešė, kad kol kas per 2018 metus Čikagoje nauja asfaltine danga padengta daugiau nei 100 mylių magistralinių kelių ir gyvenamųjų rajonų gatvių. Dabar darbininkai imsis kito numatyto asfaltavimo etapo (jį irgi sudaro 100 mylių ). Išvis per šį kelių renovacijos sezoną planuojama perasfaltuoti 300 mylių įvairių kelių. Jei šiuos planus pavyks įgyvendinti, šio sezono pabaigoje bus naujai išasfaltuota per 2000 mylių nuo šio projekto pradžios 2011-aisiais metais.

1 iš 4 mokyklų neatitinka higienos normų
Čikagos valstybinių mokyklų sistemos (CPS) vadovybė sako, kad jų pastangos užtikrinti švarą mokyklose duoda vaisių, tačiau neseniai išplatinta ataskaita atskleidė, kad viena iš keturių mokyklų, kuriose be išankstinio perspėjimo mokyklų administracijoms buvo surengtos inspekcijos, vis dar neatitinka higienos normų, nepaisant to, kad ši problema pastaruoju metu yra atsidūrusi dėmesio centre po to, kai „Chicago Sun-Times“ pasirodė šią įsikerojusią problemą nušviečiantys straipsniai.

Didieji švaistūnai
Du pagrindiniai kandidatai į Ilinojaus gubernatoriaus postą, Bruce’as Rauneris ir J.B. Pritzkeris, kartu sudėjus savo kampanijoms išleidžia $300 tūkstančių per dieną.