Teisėjo Peterio Tomkos (centre) paskelbtas verdiktas yra galutinis
Tarptautinis teisingumo teismas (TTT) atmetė Serbijos ir Kroatijos kaltinimus viena kitai, jog abi šios šalys vykdė genocidą Kroatijos karo dėl atsiskyrimo nuo Jugoslavijos metu. Kroatijos vyriausybė tvirtino, jog Serbija įvykdė genocidą Vukovaro ir kituose miestuose 1991 m. Į tai atsakydama, Serbija vėliau pradėjo opozicinį ieškinį dėl daugiau nei 200 000 serbų ištrėmimo iš Kroatijos. 1991-1995 m. vykusio karo metu žuvo apie 20 000 žmonių, dauguma jų – kroatai.
Kroatijos rytuose esantis Vukovaro miestas buvo nuniokotas tris mėnesius trukusios serbų okupacijos 1991 m. Dešimtys tūkstančių kroatų neteko savo namų, o apie 260 kroatų vyrų buvo sulaikyti ir vėliau nužudyti. Po ketverių metų Kroatijos kariuomenės surengtos operacijos „Audra“ metu buvo subombarduotas serbų daugumos gyvenamas Krajinos regionas, o maždaug 200 000 žmonių buvo priversti palikti namus.
Kalbėdamas antradienį surengtame teismo posėdyje, teisėjas Peteris Tomka atmetė tiek Kroatijos ieškinį, tiek Serbijos atsakomąjį ieškinį. Abiejų pusių pajėgos karo metu vykdė žiaurius išpuolius, sakė jis. Vis dėlto, nė viena pusė nepateikė pakankamai duomenų, kad įrodytų „specifinius ketinimus, reikalingus genocido veiksmams“.
Tarptautinis teisingumo teismas priėmė tokį sprendimą, kurio tikėjosi daugelis ekspertų, visiškai atmesdamas abu ieškinius dėl genocido. Vienintelė paslaptis yra ta, kodėl bylų nagrinėjimui buvo leista taip toli pažengti. Sunku suprasti, ką tikėjosi pasiekti abi pusės – išskyrus tai, kad dar kartą į viešumą iškeltų nepagražintas praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio konflikto detales.
Nors ir Kroatijos, ir Serbijos reputacija buvo išvalyta nuo genocido, TTT teigimu, abi pusės sąmoningai išstūmė etninių grupių mažumas iš savo kontroliuojamų regionų. Taigi, nors Belgradas ar Zagrebas neturi didelės priežasties švęsti, abi šalys bent jau gali pasidžiaugti, kad pagaliau baigsis jau 16 metų trunkanti šalių santykius nuodijusi bylinėjimosi saga.
Serbijos teisingumo ministras Nikola Selkovičius sakė, kad teismo sprendimas „leis atverti naują tuščią lapą mūsų santykiuose su Kroatija“, o šalies prezidentas Tomislavas Nikoličius teigė tikintis, jog tai galiausiai atves į „taikos ir klestėjimo laikotarpį“ visame regione.
Tuo tarpu Kroatijos ministras pirmininkas Zoranas Milanovičius pareiškė: „Mes nesame patenkinti teismo nutartimi, tačiau priimame ją civilizuotu būdu“. Kroatija savo pirmąjį ieškinį Tarptautiniam teisingumo teismui – aukščiausiai JT teismų institucijai – padavė 1999 m., kaltindama serbus, vadovaujamus prezidento Slobodano Miloševičiaus, karinio konflikto metu vykdžius išpuolius prieš kroatus. Šalis norėjo, kad Serbija atlygintų žalą „asmenims ir nuosavybėms bei Kroatijos ekonomikai ir aplinkai“.
2010 m. Serbija atsakė į Kroatijos ieškinį iškeldama priešinę bylą, kurioje teigiama, kad etniniai serbai buvo ištremti iš savo namų, kai Kroatija pradėjo savo 1995 m. karinę operaciją siekdama atsikovoti užimtas teritorijas.
„Tai, kas paprastai yra vadinama etniniu valymu, dar nereiškia genocido, - sakė teisėjas Tomka, paskelbdamas nuosprendį dėl Serbijai iškeltų kaltinimų. – Etninio valymo veiksmai gali būti genocidinio plano dalimi, bet tik tuomet, kai yra tikslus ketinimas fiziškai sunaikinti tikslinę grupę.“
Ekspertų teigimu, nors genocidas yra pats rimčiausias iš visų tarptautiniu mastu pripažįstamų nusikaltimų, jį įrodyti taip pat yra sudėtingiausia.
Abiejų šalių tarpusavio santykiai pastaraisiais metais ėmė šilti, tačiau 2012 m. Serbija smarkiai pasipiktino tuo, kad operacijos „Audra“ vadui Ante Gotovinai buvo panaikinti visi kaltinimai Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui pateiktoje apeliacijoje.
Praėjusią savaitę, prieš verdikto paskelbimą, Vukovaro gyventoja Kata Lozancic „Reuters“ žinių tarnybai sakė tikinti, jog jos mieste buvo įvykdytas genocidas.
„Viskas, nuo kultūrinių pastatų ir gamtos kampelių iki žmonių, buvo sunaikinta“, - sakė ji.
Tuo tarpu viena anonime pageidavusi likti pabėgėlė Serbijoje išreiškė nepasitenkinimą Kroatijos vyriausybės tvirtinimais. „Jie ištrėmė mus, serbus, ir dabar jie sako, kad ne jie yra nusikaltėliai, o mes“, - sakė ji „Reuters“.
Jugoslavija po II-ojo pasaulinio karo tapo socialistine valstybe, kurią sudarė šešios respublikos: Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Makedonija, Juodkalnija, Serbija bei Slovėnija. Federacija ėmė byrėti 1990-ųjų pradžioje. Slovėnija, Kroatija, Bosnija ir Makedonija paskelbė nepriklausomybę, įžiebdama konfliktą su serbų dominuojama Jugoslavijos kariuomene. Visų keturių šalių nepriklausomybė galiausiai buvo pripažinta JT. 2006 m. Juodkalnija taip pat iškilo kaip suvereni valstybė po referendumo dėl nepriklausomybės, nutraukusio buvusią Serbijos ir Juodkalnijos sąjungą.
