Liumbalinė stenozė dažniausiai paliečia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones. Nugaros juosmens dalies skausmai, atsirandantys ilgiau pastovėjus ar pavaikščiojus ir greitai praeinantys arba bent sumažėjantys atsigulus (ypač ant šono, sulenkus kojas), yra požymiai, leidžiantys rimtai įtarti, kad jūs turite liumbalinę stenozę – stuburo kanalo susiaurėjimą juosmens dalyje. Stenozės taip pat gali būti kaklo srityje ir tarp menčių.
Anatomija
Stuburo kanalas – ertmė, nusitęsianti per visą stuburo ilgį, nuo kaukolės pamato iki pat uodegikaulio. Toje ertmėje yra stuburo smegenys, jų dangalai, nervai bei smegenų skystis. Ties viršutiniais juosmeniniais slanksteliais stuburo smegenys baigiasi, ir toliau kanalu tęsiasi pluoštas nervų į sėdmenis, mažojo dubens organus bei kojas. Kanalo skersmuo normaliai svyruoja nuo 15 iki 23 mm. Jo sienas sudaro slankstelių kūnai bei tarpslanksteliniai diskai, tarpslanksteliniai sąnariai bei gausa raiščių, apgaubiančių bei sutvirtinančių tarpusavyje minėtas struktūras.
Etiopatogenezė (ligos kilmė ir vystymasis)
Siaurėjant stuburo kanalui pradedami spausti tuo kanalu praeinantys nervai. Kas gali susiaurinti kanalą? Viena iš dažniausių to priežasčių būna stuburo tarpslankstelinių diskų susiaurėjimas. Stuburo diskai paprastai susidėvi mažėjant jų elastingumui ir tvirtumui dėl audinių pakitimų žmogui senstant arba dėl darbinių priežasčių: sėdint netaisyklingose pozicijose, sunkiai keliant arba atliekant kitus judesius, kai apkraunamas stuburas ir judėjimo-atramos sistema, o spaudimas eina į juosmeninę dalį ir spaudžia audinius aplink stuburo kanalą. Susidėvėję diskai net ir nedidelių fizinių krūvių metu palaipsniui sutrūkinėja, o jų atplaišos pradeda sprūsti iš tarpslankstelinių tarpų stuburo kanalo link, taip susiaurindami kanalo ertmę. Kanalas gali susiaurėti ir pasisukus iš savo vietos stuburo slanksteliams. Tai vadinama spondilolisteze.
Liumbalinę (juosmens dalies) stenozę gali sąlygoti ir tarpslankstelinių sąnarių uždegiminiai bei degeneraciniai pakitimai. Sergančius sąnarius organizmas bando apsaugoti apgaubdamas juos sustorėjusiais minkštaisiais audiniais bei kaulinėmis išaugomis – osteofitais, kurie, formuodamiesi stuburo kanalo link, jį spaudžia ir siaurina.
Kanalą gali susiaurinti ir įvairūs stuburo augliai (tiek kaulų, tiek minkštųjų audinių) bei įvairūs uždegiminiai susirgimai, ypač artritai ir reumatoidiniai artritai. Raumenų ir sausgyslių pertempimo metu tose vietose taip pat vystosi uždegiminiai procesai, kurie turi tiesioginį poveikį stuburo kanalui. Spinalinė stenozė gali išsivystyti ir dėl kai kurių kitų susirgimų, sąlygojančių ligotą kremzlių ir raiščių suvešėjimą: paraskydinių liaukų hiperfunkcija, hormonų pokyčiai organizme, akromegalija, Pedžeto liga ir t.t.
Pagrindinis ligos požymis – skausmas dažnai atsiranda lyg „iš niekur“, laikui bėgant stiprėja, ima plisti į sėdmenis ir kojas. Būdinga yra tai, kad skausmas paprastai atsiranda arba sustiprėja atsistojus ir vaikščiojant, o atsigulus paprastai bemat išnyksta arba bent jau ryškiai susilpnėja (tačiau tai tik apgaulinga skausmo reakcija). Ypač palengvėja atsigulus ant šono ir sulenkus kojas per klubo ir kelių sąnarius (embriono padėtis), nes tada prasiplečia juosmeninė stuburo dalis. Dėl tos pačios priežasties gali pasitaikyti ir kitas simptomas – skausmo išnykimas arba susilpnėjimas lipant į kalną, o taip pat sėdint arba einant palinkus į priekį, nes tada stuburo kanalas irgi prasiplečia. Tačiau tai tik palengvina skausmą, o tikrosios problemos nesprendžia.
Skausmą paprastai galima apibūdinti kaip maudimą, traukimą, spaudimą, smelkimą, dilgčiojimą. Taip pat gali būti riboti judesiai: pasilenkimas į priekį, atgal, į šonus, skausmas arba nejudrumas klubų sąnariuose, kas toliau gali daryti įtaką kelių sąnarių padėčiai, venų išsiplėtimui, kraujotakos sutrikimui kojose. Taip pat tokie pacientai gali skųstis kojų tirpimu, jutimo sutrikimais, o ligai pažengus toliau atsiranda silpnumas kojose, nebegalėjimas eiti bent kiek tolėliau, dažnas pėdų kliuvinėjimas, nevalingas kelių sukiojimas, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai, žarnyno ligos, lytinė negalia dėl nepakankamos inervacijos mažajame dubenyje
Gydymas
Specialios mankštos, fizioterapinės procedūros (tinka infraraudonųjų spindulių terapija, kuri mažina uždegiminius procesus sąnariuose, slanksteliuose ir aplinkiniuose audiniuose, masažai (naudojant gydomuosius priešuždegiminius tepalus arba natūralias priemones, kaip, pavyzdžiui, medų), gydomosios vonios (terpentino, imbiero, garstyčių miltelių), medikamentinis gydymas ir net chirurginė intervencija.
Profilaktika
Viso kūno, ypač nugaros dalies bei pilvo raumenų, gero tonuso palaikymas reguliariai mankštinantis. Ypač naudingi specialūs tempimo pratimai, kurie stiprina juosmens ir pilvo raumenis, palaiko jų elastingumą, o taip pat raiščių ir klubo sąnarių zonos judrumą.
Kokių yra naujovių gydant judėjimo-atramos sistemos ligas bei stuburo stenozes?
Inversinė terapija – tai tam tikri pasyvūs ir aktyvūs raumenų tempimo pratimai ant specialaus tam skirto įrenginio (jis atrodo kaip lenktas tiltas). Ši tempimo pratimų programa bei metodika yra paremta giliųjų raumenų lavinimu, kad palaikytų žmogaus kūną teisingoje vertikalioje padėtyje. Giliesiems kūno raumenims ir raiščiams mes skiriame labai mažai dėmesio – jie praktiškai nedirba, o laikui bėgant jie nusilpsta ir atrofuojasi. Tai gali turėti įtakos stuburo stenozės atsiradimui. Dėl to atsiranda netaisyklinga laikysena, kuri daro poveikį nugaros rotacijai (pasisukimui) labiau į kairę, į dešinę, į priekį ar atgal (tai vadinama nugaros skoliozėmis). Dėl to atsiranda nugaros skausmai, įvairūs sveikatos sutrikimai, pokyčiai sąnariuose (mat sąnariai yra pagrindinės žmogaus kūno ašys, veikiančios judėjimą), taip pat gali pasireikšti sutrikimų vidaus organuose ir jų sistemose. Giliųjų raumenų sistema apima dubens stuburo giliuosius raumenis, diafragmą – ir viskas veikia kaip vientisa sistema.
Tiesiamieji raumenys – nugaros ir sėdmenų raumenys – dalyvauja tiesiant tiek nugarą, tiek tiesiant ir atitraukiant šlaunis. Nugaros tempimo ir stiprinimo pratimų metu ant inversinio įrenginio ištempiamos stuburo struktūros, sustiprinami nugaros raumenys, o dėl to sumažėja skausmai nugaroje, kuriuos sukelia stuburo slankstelių pakitimai bei stuburo kanalo stenozė (susiaurėjimas).
Lenkiamieji raumenys – pilvo raumenys ir klubinis juosmens raumuo – dalyvauja lenkiant nugarą, fiksuoja ir palaiko stuburą iš priekio, o taip pat lenkia ir pritraukia šlaunį. Lenkiamieji raumenys stiprina pilvo preso ir kitus jungiamuosius raumenis bei ištempia nugaros raumenis ir raiščius.
Šoniniai raumenys stovint stabilizuoja ir stiprina stuburą, dalyvauja atliekant sukamuosius judesius, padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną ir teisingus nugaros linkius.
Kas yra toji inversinė įranga (arba stalas, arba tiltas – pavadinimų yra daugybė)? Tai natūraliam stuburo tempimui ir mankštinimui skirtas treniruoklis, padedantis greitai, saugiai ir efektyviai pašalinti nugaros ir kitas sveikatos problemas. Jis atitraukia suspaustus slankstelius. Treniruoklio veikimo idėja labai aiški: žmogus bėgant laikui trumpėja, jo ūgis mažėja, nes stuburas susispaudžia. Kūno padėtis žemyn galva padeda atitraukti slankstelius vieną nuo kito ir leidžia jiems prisigerti vandens, todėl pagerina viso stuburo būklę. Apatinė nugaros dalis paprastai gauna didesnę apkrovą, būna labiau suspausta.
Rezultatai: atsipalaiduoja raumenys, raiščiai, nugara tampa lankstesnė, pralaisvėja ne tik nugaros bet ir klubo bei pečių sąnarių judesiai, dėl geresnio galvos aprūpinimo krauju asmuo pasidaro žvalesnis, energingesnis.
Kito tokio gero būdo atstatyti gyvenimo suspaustą stuburą nėra – tik tempimas. Stuburo tempimas treniruoja ir autonominę nervų sistemą, gerina kraujotaką, limfos nutekėjimą, stiprina kaulų jungiamąjį audinį. Nugaros tempimas taip pat mažina osteochondrozės padarinius, atleidžia užspaustus stuburo nervus, saugo ir stiprina tarpslankstelinius diskus, dėl suaktyvėjusios kraujotakos mažina celiulitą, treniruoja pagrindines raumenų grupes, nesukeldamas nepageidaujamo krūvio stuburui, sumažina stresą, kojų venų išsiplėtimą, lavina pusiausvyrą, orientaciją, pagerina smegenų ląstelių aprūpinimą deguonimi, todėl užtikrina geresnę jų veiklą.
Taip pat gerina virškinimą, padeda pasišalinti susikaupusioms dujoms ir toksinams iš virškinamojo trakto. Gerina pilvo arterijos veiklą, o tai teigiamai veikia visą kraujotaką. Skirta reabilitacijai po stuburo operacijų, klubo sąnarių operacijų, kai yra sumažėjusi judesių amplitudė, po klubo sąnario operacijų, esant giluminiams audinių pažeidimams, kojų sutrumpėjimui ir t.t.
Inversinė terapija yra skirta osteoartrito, skoliozės skausmui gydyti, esant fibromialgijos simptomams. Kaip inversinė terapija veikia kvėpavimo sistemą? Gerina kvėpavimo gilumą ir kvėpavimo organų funkcijas, valo sinusus, lengvina kvėpavimą. Kaip veikia kraujotakos sistemą? Gerina kraujotaką, širdies sistemos funkcijas, gerina varikozinių venų tonusą, skatina kraujo patekimą į galūnes esant žemam kraujospūdžiui, tonizuoja kraujagyslių sienelių peristaltiką. Kaip veikia virškinamąjį traktą ir imuninę sistemą? Padeda pašalinti iš virškinamojo trakto dujas, gerina skrandžio ir žarnyno peristaltiką, aktyvuoja pilvo arterijos darbą, kuri aprūpina krauju vidaus organus ir galūnes (kojas). Koreguoja kūno laikyseną, gerina kraujo patekimą į didžiuosius sąnarius, stuburo kanalą ir CNS arba smegenis, kadangi dauguma pratimų atliekami žemyn galva. Aktyvuoja energiją, mažina stresą, gerina audinių aprūpinimą deguonimi, gilina miegą ir gerina miego kokybę, gerina dėmesio koncentraciją, tonizuoja smegenų darbą. Taip pat koreguoja kūno formas, didina raumenų tonusą ir odos elastingumą.
Straipsnį parašė masažuotoja Loreta Adlys, remdamasi įvairių šalių gydytojų, kineziterapeutų, masažuotojų ir savo asmenine patirtimi.
