Daugiau 
 

Ką apie jus atskleidžia „Uber“?

04/15/2016 Aidas
usa-1-2

Pavėžėjimo paslaugų kompanija „Uber“ antradienį pranešė, kad 2015 metų liepos-gruodžio mėnesiais įvairioms valstijų ir savivaldybių reguliavimo agentūroms pateikė informacijos apie daugiau nei 11,6 milijono klientų ir 600 tūkstančius vairuotojų.

Pirmojoje savo veiklos skaidrumo ataskaitoje transporto kompanija atskleidė, kad ji pagal įstatymą privalo pateikti tam tikrą informaciją vyriausybinėms agentūroms, o taip pat iš jos buvo papildomai reikalaujama perduoti informaciją apie kelionių užsakymus, įlaipinimo ir išlaipinimo vietas bei įkainius. „Uber“ atstovai sako, kad jiems pavyko išsiderėti dėl „mažesnio informacijos kiekio“ pateikimo nei reikalavo agentūros maždaug 42 procentais visų atvejų.

Tais atvejais, „Uber“ įsitikinimu, prašymas atskleisti informaciją peržengė įstatymiškai reglamentuojamas skaidrumo ribas arba lietė asmeniškai ar komerciškai jautrią informaciją. Tokių reguliacinių agentūrų pavyzdžiais „Uber“ savo ataskaitoje nurodo Kalifornijos Komunalinių paslaugų komisiją ir Naujojo Orleano Saugumo ir leidimų departamentą.

Kompanija teigia, kad ji apsigynė „teisminiuose procesuose pačiose agentūrose arba teismuose“, ir apsaugojo privalomos patekti informacijos ribas, kad šios nebūtų išplėstos per toli.

Daugiausiai informacijos apie klientus reikalavo Kalifornijos reguliacinės tarnybos – šioje valstijoje „Uber“ turėjo vietos agentūroms pateikti informaciją apie 5,4 milijono keleivių ir 299 tūkstančius vairuotojų. Pasak „Uber“, ji Niujorke nesėkmingai bandė sumažinti informacijos, kurią turėjo pateikti apie 2,9 milijono keleivių ir 37 tūkstančius vairuotojų, kiekį. O štai Čikagoje bandymas apriboti informaciją buvo sėkmingas – kompanijai pavyko apginti 1,7 milijono keleivių ir 95 tūkstančių vairuotojų teises į privatumą ir suteikti agentūroms mažiau informacijos, nei šios reikalavo.

Praėjusiais metais „Uber“ sulaukė aštrios kritikos dėl plataus masto duomenų saugumo pažeidimų, palietusių maždaug 50 tūkstančių vairuotojų asmeninius duomenis. Kompanija tikina ėmusis kelių esminių žingsnių, kad nuslopintų nerimą ir sustiprintų duomenų apsaugą. Tačiau ši skaidrumo ataskaita gali vėl paskatinti nerimą, kad keleivių ir vairuotojų informacija vis dėlto nėra tokia saugi, kaip manyta anksčiau.

Per nurodytą laiką į „Uber“ dėl informacijos kreipėsi ir teisėsaugos agentūros – jos siekė gauti informacijos apie 408 keleivius ir 205 vairuotojus. Šiuo atveju „Uber“ pilnai pakluso 32 procentais atvejų, o dalinai pakluso – 53 procentais. 30 „ekstremalių“ atvejų, kai „keleiviui ar vairuotojui grėsė pavojus“, „Uber“ pateikė informaciją teisėsaugai iš karto, be atitinkamo teisinio proceso. Tačiau visais kitais atvejais kompanija reikalauja teismo šaukimų, kratos orderių ar teismo įsakymų prieš pateikiant teisėsaugos pareigūnams informaciją apie tam tikras keliones, keleivius ir vairuotojus. Dauguma teisėsaugos kreipimųsi dėl papildomos informacijos būna susiję su sukčiavimu ar kreditinių kortelių vagystėmis, sako „Uber“. Nors ir buvo atvejų, kai kalba ėjo apie vairuotojo ar keleivio saugumą, „Uber“ negavo jokių užklausų tyrimams, susijusiems su nacionaliniu saugumu.

Praėjusiais metais „Uber“ sulaukė aštrios kritikos dėl plataus masto duomenų saugumo pažeidimų, palietusių maždaug 50 tūkstančių vairuotojų asmeninius duomenis. Kompanija tikina ėmusis kelių esminių žingsnių, kad nuslopintų nerimą ir sustiprintų duomenų apsaugą. Tačiau ši skaidrumo ataskaita gali vėl paskatinti nerimą, kad keleivių ir vairuotojų informacija vis dėlto nėra tokia saugi, kaip manyta anksčiau.

Po to, kai 2013-aisiais Edwardo Snowdeno nutekinta informacija paviešino teismo įsakymus „Verizon“ kompanijai atskleisti skambučių duomenis, įvairios kompanijos ėmėsi veiksmų, kad patikintų klientus, jog masiškai nepateikinėja savo klientų duomenų vyriausybės agentūroms. „Kai vyriausybės prašo iš Facebook duomenų, mes kiekvieną prašymą nagrinėjame atskirai, kruopščiai, įsitikindami, kad yra paklūstama visiems įstatymams ir teisiniams procesams, o informaciją pateikiame tik tada, jei tai daryti mus įpareigoja įstatymai“, – tuo metu sakė Facebook vadovas Markas Zuckerbergas. Tą patį savąja ataskaita dabar bando pademonstruoti ir „Uber“.

Antradienį kompanija patikino planuojanti pateikti panašią bendradarbiavimo su reguliacinėmis agentūromis ir teisėsauga analizę už Jungtinių Valstijų ribų. „Uber“ veikia daugiau nei 60 pasaulio šalių, nors ne visur užsienyje jos veikla buvo šiltai sutikta: šiais metais protestai prieš ją kilo Prancūzijoje ir Brazilijoje, o vasarį Kenijoje buvo užpulti „Uber“ vairuotojai.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu