Pagaliau nebeliko grėsmės, kad iš aklavietės nejudantys biudžeto reikalai Spingfilde sutrukdys Čikagos mokykloms rudenį atverti duris. Įstatymų leidėjai parūpino pakankamai pinigų, kad Čikagos mokyklų sistema išgyventų dar vienerius mokslo metus. CPS vadovas Forrestas Claypoolas trečiadienio spaudos konferencijoje sakė mokyklų direktoriams, kad jiems vis tiek teks „susiveržti diržus“, tačiau pažadėjo, kad per ateinančius mokslo metus mokyklų veikla bus apsaugota nuo dar didesnių biudžeto apkarpymų.
Tai reiškia, kad liko vienintelė grėsmė, galinti sutrukdyti Čikagos mokykloms rudenį pradėti įprastą darbą: mokytojų streikas. CPS ir Čikagos mokytojų sąjunga jau antrus metus niekaip negali susitarti dėl naujo mokytojų kontrakto. Mokytojai praėjusių mokslo metų pabaigoje nusprendė nestreikuoti, pasilikę galimybę tai padaryti rudenį, jei iki to laiko bus nepasiektas susitarimas.
Naujausių mokytojų sąjungos reikalavimų oficialiai dar negirdėjome, bet žinant šią organizaciją, ji greičiausiai pasinaudos finansų srauto iš Springfildo faktu ir pareikalaus iš CPS daugiau žaliųjų. CPS lyderiai privalo nepasiduoti šiam spaudimui.
Gubernatorius Bruce’as Rauneris ir Springfildo politikai atliko savo dalį, kad išsaugotų CPS, kai užtikrino papildomus dešimtis milijonų finansavimo. Savo dalį padarys ir Čikagos mokesčių mokėtojai: biudžeto nutartyje leidžiama Švietimo tarybai pakelti nekilnojamojo turto mokesčius, kad mokyklų sistemai būtų surinkti papildomi $250 milijonų (o mokesčių mokėtojų pyktį už tai teks atlaikyti merui Rahmui Emanueliui).
Taip yra todėl, kad, nepaisant to, jog Springfildas išgelbėjo CPS nuo dramatiškų klasių apkarpymų, mokyklų sistemai vis tiek teks atrasti mažiausiai $300 milijonų, kad subalansuotų fiskalinių 2017-ųjų metų biudžetą iki galutinio jo priėmimo termino rugpjūtį. Mokyklų sistemos nuo šių metų taip pat laukia kasmetinės maždaug $700 milijonų įmokos į mokytojų pensijų fondus. CPS taip pat vis dar (po visų uždarymų ir reorganizacijų) turi per daug nekilnojamojo turto, turint galvoje mažėjantį mokinių skaičių, o visos skolinimosi galimybės yra išnaudotos.
Ilgus metus CPS lengva ranka skolinosi už didžiules palūkanas ir nė nebandė efektyviai leisti turimų pinigų, kas privedė prie visiškai išderintų finansų – dabar jau kurį laiką visas dėmesys yra sutelktas į pastangas kovoti su viena krize po kitos. Viena iš tokių krizių – užsitęsusios derybos dėl mokytojų kontraktų.
Štai ką CPS mokytojams siūlė praėjusią žiemą: per ketverius metus bazinis atlyginimas bus pakeltas 8,75 procento; mokytojams palaipsniui teks pradėti mokėti 7 procentus įmokų į savo pensijų fondus, kuriuos iki šiol padengdavo CPS, o dabar to padaryti nebeišgali (CPS ir toliau mokės darbdavio dalį, tačiau prašo mokytojų susimokėti visą darbuotojų dalį); už kiekvienus pradirbtus metus ir įvairius kvalifikacijos kėlimus bus toliau didinamas atlyginimas – vidutiniškai po 1,6 procento per metus.
Šį pasiūlymą pagyrė Čikagos mokytojų sąjungos prezidentė Karen Lewis ir pavadino jį „rimtu pasiūlymu“. Jai pritarė nepriklausomas ekspertas Stevenas Bierigas, praėjusį balandį teismo paskirtas tarpininku šiose derybose. Jis pasiūlymą pavadino „puikiai subalansuotu“ ir „saugančiu abiejų pusių interesus“.
Tačiau mokytojų sąjungos Didžioji derybų taryba, 40 narių grupė, padedanti formuoti sąjungos reikalavimus, vetavo Lewis, sutrypė pasiūlymą ir pateikė savo reikalavimus ant bankroto ribos atsidūrusiai mokyklų sistemai.
Gubernatorius Bruce’as Rauneris ir Springfildo politikai atliko savo dalį, kad išsaugotų CPS, kai užtikrino papildomus dešimtis milijonų finansavimo. Savo dalį padarys ir Čikagos mokesčių mokėtojai: biudžeto nutartyje leidžiama Švietimo tarybai pakelti nekilnojamojo turto mokesčius, kad mokyklų sistemai būtų surinkti papildomi $250 milijonų (o mokesčių mokėtojų pyktį už tai teks atlaikyti merui Rahmui Emanueliui). Dar $45 milijonus CPS tikisi sutaupyti per administracinio biudžeto apkarpymus.
Visi prisideda prie CPS išsaugojimo. Išskyrus, kol kas, maždaug 25 tūkstančius mokytojų sąjungos narių. Tad ką pasirinks Karen Lewis ir jos vadovaujama profesinė sąjunga? Ar jie sutiks mokėti pilnas įmokas į savo pačių pensijų fondą ir taip prisidėti prie sistemos stiprinimo? O gal jie ir toliau reikalaus gausybės privilegijų sau, nepaisant niekieno kito gerovės, grasindami ir vėl nutraukti pamokas, jei jų reikalavimai nebus įvykdyti? Dabar spręsti mokytojams: ar pirmenybę teikti savo mokiniams ir padėti sistemai suteikti jiems geriausią įmanomą išsilavinimą, ar galvoti tik apie save.
