Gana klampus verdiktas buvusio Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto byloje ir Trumpo buvusio advokato Michaelo Coheno kaltės pripažinimas – ženklas, koks sudėtingas specialiojo prokuroro Roberto Muellerio vykdomas tyrimas. Tiesa, antradienio įvykiai greičiausiai liudija, kad JAV politikoje stabilumo bus dar mažiau.

Kone visoje JAV žiniasklaidoje, galbūt išskyrus „Fox News“, antradienį buvo atidėti planai dėl vakarienės. Mat kaltę pripažinęs Cohenas sensacingai apkaltino Trumpą, įvardytą „1-uoju ameniu“, įsakius jam sumokėti dviem moterims, esą turėjusioms intymių santykių su milijardieriumi, už tylą.

Grėsmingi advokato žodžiai

Tokie už grotų sėsiančio advokato žodžiai, galintys įstumti JAV prezidentą į keblią teisinę padėtį, regis, pribloškė ir patį Trumpą. Skirtingai nei įpratęs, jis tviteryje šį kartą ilgai tylėjo ir tik įsibėgėjus trečiadienio rytui lakoniškai paskelbė: „Jei ieškote gero advokato, patariu nesamdyti Michaelo Coheno!“

Trumpą turėjo išgąsdinti ir Coheno advokato Lanny Daviso pasisakymas jau trečiadienio rytą. JAV žiniasklaidai trimituojant apie „tamsiausią dieną Baltiesiems rūmams nuo Votergeito laikų“, jis televizijai MSNBC pareiškė, kad Cohenas turi informacijos apie „Rusijos sąmokslą suteršti Amerikos demokratiją“ ir „nesiėmimą apie tai pranešti Federaliniam tyrimų biuru“.

Akivaizdu, kad artėjant lapkritį vyksiantiems vidurio kadencijos rinkimai, Trumpas vis priešiškesnis JAV nacionalinio saugumo, žvalgybos ir teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu. Bet prezidentas vis sumaniau žaidžia galios Vašingtone svertais. Trumpui būtina nuolat žadinti savo rinkėjų „bazę“ ir tikėtina, kad naujausius įvykius teismuose pabandys paversti pranašumu prieš lapkričio rinkimus.

Artėjama prie prezidento?

Kaip jau žinoma, Manafortas buvo pripažintas kaltu pagal aštuonis jam iškeltus kaltinimus – dėl kitų 10 kaltinimų prisiekusiųjų žiuri sutarti nesugebėjo. Cohenas, kaip jau minėta, pripažino kaltę dėl visų aštuonių kaltinimų, įskaitant neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą.

Nei vienas, nei kitas atvejis specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui gali ir netapti tiesioginiu įrodymu, kad Rusija ir Trumpo kampanija kartu veikė prieš 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kad reikalus nusvertų milijardieriaus naudai. Vis dėlto abi bylos – aiškūs signalai, kad prezidentą supantys ar dar neseniai supę asmenys yra itin pažeidžiami kalbant apie sukčiavimą ir mokesčių vengimą.

Beveik neabejojama, kad tiek Manafortas, tiek Cohenas dabar keliaus už grotų – nebent Trumpas suteiktų jiems malonę. Bet tai menkai tikėtina, kad prezidentas daug kuo rizikuotų politine prasme, ir ypač dėl šių asmenų. O Coheno kaltės pripažinimas didina galimybę, kad kaltinimai finansinėmis machinacijomis dar gali atsidurti ant Trumpo durų slenksčio. Juk advokatas teisme pasakė, kad mokėjo asmenims prieš 2016-ųjų rinkimus, o tai daryti jam nurodė kandidatas į federalines pareigas – akivaizdu, kad omenyje turimas būtent Trumpas, kuriam Cohenas dirbo 12 metų.

Manaforto byla labiau sukosi apie mokesčių vengimą, o ne apie kampanijos finansavimo pažeidimus. Bet jam vis tiek gresia daugiau kaltinimų kitame federaliniame teisme Vašingtone rugsėjį.

Vis kalbės apie sąmokslą

Kitaip tariant, naujienų ciklas kartosis – informacija apie bylos eigą džiugins tuos, kurie norėtų, kad Trumpui būtų paskelbta apkalta, ir vargins amerikiečius, kurie prezidentą greičiausiai remtų net jam įvykdžius rimtą baudžiamąjį nusikaltimą. O taip pat, kaip praėjusią savaitę paaiškinome straipsnyje „Politinių lėšų rinkimo strategija“,  tiek respublikonai, tiek demokratai naudosis tuo kaip masalu rinkiminėms lėšoms pritraukti.

Pats Trumpas akivaizdžiai suvokia, kad jam gali grėsti teisinis persekiojimas. Šią savaitę davęs interviu „Reuters“, JAV lyderis leido suprasti, kad bijo kaltinimų priesaikos sulaužymų – jų jis esą sulauktų, jei sutiktų būti apklaustas Muellerio.

Aišku, prezidento pykčio pliūpsniai dėl Muellerio tęsiamo tyrimo plačiąja prasme, kurias, dalies specialistų teigimu, net galima laikyti bandymais spausti prisiekusiuosius, nesiliaus. Niekur nedings ir Trumpo kivirčai su JAV gynybos ir žvalgybos bendruomenės elitu – konfliktas paaštrėjo, kai Baltieji rūmai atėmė iš buvusio Centrinės žvalgybos valdybos direktoriaus Johno Brennano leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Vadinamieji teisės puristai mano, kad šie ginčai nėra susiję su Muellerio tyrimu. Techniškai jie teisūs, bet pats Trumpas tokius konfliktus pateikia kaip plataus sąmokslo prieš jį pavyzdį. Artėja karščiausios savaitės prieš vidurio kadencijos rinkimus. Ne už kalnų – ir 2020-ųjų rinkimai, tad Trumpas tikrai dažnai kalbės apie tokį tariamą sąmokslą. O kodėl jam to nedaryti, kai milijonai amerikiečių juo tiki.

Vis daugiau kontrolės

Paradoksalu šiuo atveju yra tai, kad Trumpas, nuolatos garsiai šaukiantis, kaip prieš jį nusistačiusi sistema, iš tiesų vis dažniau įrodo, jog geba tą sistemą kontroliuoti.

Pirmaisiais darbo Baltuosiuose rūmuose metais Trumpo veiksmus ribojo tokie patyrę pareigūnai kaip valstybės sekretorius Rexas Tillersonas ir patarėjas nacionaliniam saugumui Herbertas Raymondas McMasteris. Tačiau dabar šių ir daugelio panašių profesionalų administracijoje nebėra. Tillersoną JAV valstybės departamente pakeitė Trumpo bendražygis Mike’as Pompeo, o H.R.McMasterį – ilgametis užsienio politikos apžvalgininkas Johnas Boltonas, karinius veiksmus laikantis atsakymų į visus klausimus ir visų problemų sprendimu.

Kuo ilgiau Trumas išsilaikys prezidento poste, tuo daugiau paklusnių patikėtinių jis galės paskirti į svarbiausias pareigas – Pentagone, kariuomenėje, Federalinėje rezervų sistemoje (JAV centriniame banke), Aukščiausiajame teisme. Analitikus ypač domina galimos permainos Teisingumo departamente – Trumpas aktyviai stengiasi išstumti iš svarbiausių postų pareigūnus, susijusius su Muellerio tyrėjų komanda.

Kontraversiškai TV personai ir ekscentriškam milijardieriui verslininkui Trumpui tokios konfrontacijos galbūt atrodo visiškai normalios – žalias politinis realizmas užgožia teisines subtilybes. Be to, jis žino, kad jo patraukimas iš Baltųjų rūmų apkaltos būdu menkai tikėtinas (kaip tą žinome ir mes visi).

Net jei demokratai po lapkričio rinkimų perimtų Atstovų Rūmų kontrolę, kairiųjų dauguma Senate kol kas neatrodo įmanoma. O būtent Senate būtų sprendžiamas apkaltos proceso likimas. Kol situacija tokia, Trumpas ir toliau sumaniai naudosis tuo, kad JAV politinis gyvenimas skilęs į dvi puses, o plyšys tarp jų vis didėja. Kažin ar jam svarbu, kad buvę bendražygiai ir ištikimi statytiniai tuo metu pratinsis prie gyvenimo kalėjime.