Daugiau 
 

Kada valdžia nustos keitalioti nuomonę?

12/23/2016 Aidas
lt-politics-2-2

Jau sunku suprasti, ką daro naujoji valdžia. Tik pradedama kalbėti apie vienus problemų sprendimo būdus, o po kelių valandų ar dienų nuomonė pakeičiama. Tokie manevrai ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti labai liūdnų pasekmių, sako Laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Žurnalistės Daivos Žeimytės ir Ž.Šilėno pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

– Iš to, kas vyksta pastaruoju metu – kaip priimami ir atšaukiami sprendimai, jie koreguojami, ar jums suprantama, kokia kryptimi naujoji valdžia eina ir ką bando padaryti?

– Manau, kad dauguma dalykų, kurie vyksta dabar, yra visuomenės nuomonės testavimas. Žiūrima, ar visuomenė patars, ar priešinsis. Jei pasipriešinama, sakoma, kad tai buvo tik planas, diskusijos, o mes to neplanavome. Garantuoju, kad bus dalykas, kurį naujieji valdantieji norės įgyvendinti, o visuomenė neparodys savo nuomonės, tai ir bus įgyvendinta.

– Bet tai nėra blogai? Sudaromas įspūdis, kad su visuomene norima išdiskutuoti, sprendimai nepriimami po kilimu.

– Pažiūrėkite, kokie sprendimai yra išmetami į diskusiją – visiškai kontroversiški ir iš dalies formuojantys visuomenės nuomonę. Kuri valdžia iki šiol leido sau taip aiškinti žmonėms, kaip gyventi ir ką valgyti? Ateina naujoji valdžia, ministras nespėja sušilti kojų, aiškina, kad kavos puodeliai yra mados reikalas, o juos apmokestins taip, kad jaustųsi. Ateina sveikatos ministras, irgi nespėjęs kojų apšilti, ir aiškina, kad žmonės valgo netinkamai ir jis padarys viską, jog žmonės pradėtų valgyti tinkamai ar taip, kaip jam atrodo. Šia prasme nė viena Lietuvos valdžia sau tiek daug neleido. Tokia politika man yra amorali ir nežmoniška.

– Kokia tada yra morali politika?

– Jei kalbame apie tai, kad kai kuriems žmonėms reikėtų patarti, kaip gyventi, tai valdžia geriausiu atveju galėtų būti patarėjas. Ji galėtų pasakoti, šviesti, nors ir tai reikėtų matuoti, ar pinigai, iššvaistomi socialinei reklamai ir švietimui, yra tikslingai panaudoti. Jei valdžia užsiimtų patariamąja funkcija, dar pateisinčiau. Kai valdžia prisiskiria galią suaugusiems žmonėms aiškinti, ką valgyti ir kiek, tai peržengtos visos ribos.

– Ši valdžia atėjo su šūkiu, kad iš esmės pakeis situaciją, nes žmonės nori permainų. Atrodo, kad tai ir daroma – Vyriausybė dirba tik nuo gruodžio 13 d., naujasis Seimas irgi dirba dar nedaug laiko, bet kiek sprendimų jau pasiūlyta.

– Čia ir yra paradoksas. Jei pažiūrėtume į visą programą, būtų galima pajuokauti, kad šios darnios ar tvarios Lietuvos programa yra netvari savaime, o vienas punktas nedera su kitu. Iki šiol turime tik pavienes iniciatyvas, kurios atėjo ne iš Vyriausybės, o iš Seimo. Nepamirškime, kad viena iš permainų, kurias žadėjo „valstiečiai“, buvo ta, kad mokesčių pakeitimai įsigalios ne anksčiau nei po metų. Naujausias pavyzdys – ką daryti su gyventojų pajamų mokesčio atidėjimu gyvybės draudimui. Sprendimas buvo toks drastiškas, kad projektas pateiktas lapkričio 30 d., o įsigaliojimas siūlomas sausio 1 d. Diskusijoms, įgyvendinimui ir pasirengimui buvo skirta mažiau nei kelios savaitės. Tai visiškai nedera su tuo, kas deklaruojama programoje.

– Laisvosios rinkos institutas ir jūs esate nuodugniai išnagrinėję naujosios Vyriausybės programą. Ko dar galime tikėtis?

– Daugiausia siūlymų yra susiję su asmeniniu žmonių gyvenimu. Kalbama, kad jei pora planuos skirtis ir turės vaiką, bus privaloma mediacija. Turės ateiti žmogus, paskirtas iš šalies, ir turėsi su juo šnekėtis, skirtis ar ne. Daugeliui šeimų tai yra skaudi praktika, bet klausimas, ar tai yra Vyriausybės programos reikalas, ar tai sritis, į kurią privalo kištis Vyriausybė? Taip pat numatyta visokių skatinimo priemonių – elektromobiliams, švariam transportui, nešiukšlinimui, perdirbimui, nepasakant kaip. Tuo pat metu žadama mažiau biurokratijos, geresnė investicinė aplinka. Yra daug punktų, kurie tarpusavyje nedera. Viena vertus, žadama daugiau savarankiškumo savivaldybėms, tvarkant savo finansus, tai yra teigiamas dalykas. Kita vertus, žadama, jog bus taikomos mokesčių lengvatos ar specialus apmokestinimas periferijose, kad ten būtų kuriamos darbo vietos. Ši programa yra rašalo dėmės testas. Priklausomai nuo pažiūrų, ką nori, tai ir matai. Ten galima išskaityti ir gerų pasiūlymų, o yra tikimybė, jei tie pasiūlymai bus įgyvendinti, tai duos žmonėms naudos. Lygiai taip pat yra krūva prastų pasiūlymų. Didysis pažadas, kad gyventojams mažės mokesčių našta, yra niekur nepajudėjęs.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu