Ar medžiotojas taip pat gali būti ir aplinkosaugininkas? Gali – bent jau taip manė Teddy Rooseveltas. Prezidentas, pagarsėjęs tiek gamtos draustinių kūrimu, tiek šimtais nušautų gyvūnų, praėjusią savaitę buvo prisimintas ne vieną ir ne du kartus, ir toliau verdant diskusijoms dėl prieštaringai vertinamo nelegalaus liūto Cecilio nužudymo, kuris taip pat įžiebė ginčus dėl trofėjinės medžioklės pavojų.

Tačiau Rooseveltas buvo ne vienintelis aplinkosaugininkas, kuris medžiojo ar žudė gyvūnus dėl priežasčių, kurių tarpe nebuvo išlikimo ar prasimaitinimo. Lygiai tą patį darė ir Johnas Jamesas Audubonas, garsusis dailininkas ir gamtininkas.
„Daugybė žmonių tikriausiai nežino to, jog tam, kad jis galėtų nupiešti tuos paukščių paveikslėlius, Audubonas privalėjo eiti į laukus ir pats tuos paukščius sumedžioti“, - teigia Jamesas Powellis, paukščių apsaugos ir medžioklės organizacijos „Ducks Unlimited“ komunikacijų direktorius.

Audubonas ir Rooseveltas gyveno tais laikais, kai dauguma aplinkosaugininkų taip pat ir medžiojo, ir nelaikė šių praktikų prieštaraujančiomis viena kitai. Kaip ir šių dienų aplinkosaugininkai, taip ir Audubonas žudė paukščius tam, kad galėtų juos tiksliai atvaizduoti savo mene, o tą meną savo ruožtu naudojo skleisti informacijai apie laukinę gamtą.

Šiandien kai kurie medžiotojai-aplinkosaugininkai tvirtina, jog kontroliuojama tokių egzotinių gyvūnų, kaip Afrikos liūtai ir raganosiai, medžioklė yra veiksmingas būdas surinkti pinigų, kuriuos po to galima panaudoti jų apsaugojimui. Dar jie teigia, kad tam tikrų gyvūnų grupių – tokių, kaip senyvo amžiaus baltųjų raganosių, kurie gali užkirsti kelią poruotis jaunesniems patinams - medžioklė padeda didinti laukinėje gamtoje gyvenančių gyvūnų populiacijas.

Žinoma, tai negaliojo vienam garsiausių Afrikos liūtų Ceciliui, kuris buvo nelegaliai nužudytas saugojamoje teritorijoje. Tačiau jo mirtis pasitarnavo bent tuo, kad įpylė žibalo į visas tas diskusijas, ar trofėjinė medžioklė turėtų būti legalizuota.

Teddy Rooseveltas, Johnas Jamesas Audubonas ir Charlesas Darwinas žudė laukinius gyvūnus dėl malonumo ir dėl mokslinių paskatų. Pažvelkite į kai kuriuos pačius garsiausius gamtos mylėtojus, kurie taip pat medžiojo – kai kurios pavardės šiame sąraše gali jus nustebinti.

Theodore‘as Rooseveltas

Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas dievino išvykas į Afriką, kur medžiodavo egzotinius gyvūnus. Nors Rooseveltas medžiojo savo malonumui, jis taip pat buvo aktyvus bizonų apsaugojimo rėmėjas, kadangi tuo metu jie buvo nykstanti rūšis. Jo ir daugelio kitų gamtos mylėtojų veikla prisidėjo prie to, kad šiandien Amerikos bizonams išnykimas nebegresia.

Johnas Jamesas Audubonas

Vienas garsiausių Amerikos gamtininkų išgarsėjo savo knyga „Amerikos paukščiai“ (Birds of America), kurioje yra 435 ranka pieštos natūralaus dydžio Šiaurės Amerikos paukščių iliustracijos. Kaip jau minėjome, Aubudonas į savo keliones į gamtą leisdavosi su šautuvu, kad vėliau galėtų geriau pavaizduoti norimą paukštį.

Charlesas Darwinas

Evoliucijos tėvu vadinamas mokslininkas, kaip ir daugelis kitų jo XIX a. kolegų, žudė gyvūnus tam, kad juos išstudijuotų. Vienas jo surinktas paukščio skeletas dar ir šiandien puikuojasi Gamtos istorijos muziejuje Tringe, Jungtinėje Karalystėje.

Jimmy Carteris

Tuometinis JAV prezidentas Carteris buvo dar vienas aplinkosaugai draugiškas prezidentas, kuris medžiojo. Jis pasirašė Aliaskos nacionalinių interesų žemės apsaugos aktą, kuris sukūrė naujus gamtos draustinius ir laukinės gamtos užuovėjas.

Lewisas ir Clarkas

Meriwetheris Lewisas ir Williamas Clarkas, pagarsėję tuo, kad vadovavo pačiai pirmajai Amerikos ekspedicijai į dabartinę vakarinę Jungtinių Valstijų dalį, medžiojo gyvūnus, kad juos būtų galima ištyrinėti.

Ernestas Hemingway‘jus

Nobelio literatūros premijos laureatas keliaudavo į Afriką egzotinių gyvūnų medžioklei. Hemingway‘jus taip pat mėgo žvejybą ir kartu su Gamtos mokslų akademijos mokslininkais Drekselio universitete Filadelfijoje tyrinėjo jūrinius gyvūnus.

Aldo Leopoldas

Šis aplinkosaugininkas, miškininkas bei medžiotojas padėjo laukinės gamtos apsaugai tapti tikra profesine disciplina.