Kiekviena prezidento administracija stengiasi performuoti Amerikos politiką taip, kad ši atitiktų jos idealus. O prieštaravimas tarp postą paliekančio prezidento Baracko Obamos ir išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo yra itin ryškus. Pradedant sveikatos draudimu, baigiant teise į abortus, Trumpas ir kandidatai į jo ministrų kabinetą laikosi visiškai priešingų pažiūrų nei ta progresyvioji pozicija, kuri apibrėžė pastaruosius aštuonerius metus šioje šalyje.

Respublikonams kontroliuojant Senatą ir Atstovų rūmus, labai tikėtina, kad naujasis šalies vadovas atšauks ir panaikins nemažai Obamos sprendimų. Lygiai po metų, Amerika gali atrodyti labai skirtingai nuo to, kokia ji yra šiandien. Pažvelkime į pagrindinius klausimus, neabejotinai atsidursiančius politikos taikiklyje.

Aukščiausiasis teismas

Po metų Aukščiausiasis teismas greičiausiai atrodys taip... kaip jis atrodė nuo pat 2006-ųjų, kai Samuelis Alito pakeitė Sandrą Day O’Connor. Antonino Scalia vietą greičiausiai užims į jį labai panašus teisėjas, o daugumoje politiškai svarbių klausimų lemiamu balsu ir toliau bus Anthony Kennedy. Tai reiškia, kad Aukščiausiasis teismas bus iš esmės konservatoriškas, tik demonstruos liberalų požiūrį tam tikrais išimtinais klausimais.

Demokratų partijai tai yra lemiamas praradimas – jie neteko galimybės turėti demokratų daugumos Aukščiausiajame teisme pirmą kartą nuo Richardo Nixono administracijos laikų. Tačiau Donaldas Trumpas Aukščiausiąjį teismą transformuoti galės ne iš karto perėmęs pareigas.

Vis dėlto, trims teisėjams artėjant ar peržengus 80 metų slenkstį, labai tikėtina, kad būtent Trumpui teks skirti ir dar vieną teisėją. O kadangi patys vyriausi teisėjai yra liberalai Ruth Bader Ginsburg ir Stephenas Breyeris bei nuosaikusis konservatorius Kennedy, antroji Trumpo nominacija gali būti rimtas poslinkis į dešinę, kuris prasidės nuo Roe prieš Wade bylos (teisės į abortą) sprendimo panaikinimo. Kita vertus, net jei Aukščiausiasis teismas taps konservatorišku, tai dar nereiškia, kad jis būtinai imsis atšaukti visus pilietinių teisių ir laisvių sprendimus, įtvirtintus teismo per pastaruosius dešimtmečius.

Prieiga prie sveikatos priežiūros

Nors Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas pareiškė, kad jo partija imsis Obamacare naikinimo nuo pat pirmosios dienos, atsitraukimo nuo sveikatos priežiūros sistemos status quo mastas priklausys nuo to, kiek respublikonams kils nerimo dėl rinkėjų keršto 2018-ųjų kadencijos vidurio rinkimuose.

Nors Donaldas Trumpas ir išreiškė šiokį tokį norą išlaikyti draudimą atsisakyti drausti sveikatos problemų jau turinčius asmenis, to neįmanoma įvykdyti, jei nebus paliktas daug nepopuliaresnis visuotinio privalomojo draudimo reikalavimas. „The Urban Institute“ neseniai prognozavo, kad jei respublikonai „atšauks ir nepakeis“ Prieinamos sveikatos priežiūros akto, sveikatos draudimo neteks 29,8 milijonų amerikiečių (kurių dauguma – koledžo išsilavinimo neturintys asmenys), o tai sukels sveikatos draudimo rinkos chaosą, pagimdysiantį dar blogesnes sąlygas nei iki Obamacare įstatymo priėmimo.

Nors kandidatas į Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento vadovus Tomas Price’as ir Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas neslepia troškimo atšaukti Obamacare, jų priimamus sprendimus gali koreguoti jei ne rūpestis dėl pokyčių pasekmių gyventojams, tai pasekmės jų pačių partijai per visus ateinančius rinkimus.

Prieiga prie abortų

Negalima nuvertinti, kokie svarbūs (ir pavojingi) kiti metais bus reprodukcinių teisių klausimui. Jau dabar nacionalinės prieš pasirinkimą nusistačiusios organizacijos mobilizuojasi rimtam karui, siekiant panaikinti Roe prieš Wade bylos sprendimą (tikimybė, kad tai bus padaryta, yra realesnė nei kada nors iki šiol), o valstijų įstatymų leidėjai jau yra pradėję įgyvendinti įvairius planus ir priiminėti įstatymus, kurie legalius abortus paverčia neprieinamais ir neįmanomais.

Po metų, mes galime stebėti legalių abortų šioje šalyje pabaigos pradžią ir tapti vis labiau augančio nelegalių abortų skaičiaus (kuris ir taip šalyje yra didelis) liudininkais. Jei tai įvyks, tai bus tikra visuomenės sveikatos krizė.

Labai svarbu prisiminti ir tai, kad bet koks teisės į abortą apribojimas labiausiai paveikia pačias pažeidžiamiausias gyventojų grupes: tamsiaodes moteris, imigrantes, jaunas ir skurdžiai gyvenančias moteris. Kadangi vienokie ar kitokie smarkesni šios srities apribojimai tikrai bus, žmonės, kuriems rūpi reprodukcinės teisės, turėtų jau dabar pradėti remti mažas vietines šiomis teisėmis besirūpinančias organizacijas.

Valstybinis švietimas

Šiuo laikotarpiu kitais metais visai kitokia gali būti ir švietimo situacija. Praktiškai garantuota, kad Senatas patvirtins aktyvios čarterinių mokyklų proponentės Betsy DeVos kandidatūrą tapti kita šalies Švietimo sekretore, o tai reiškia, kad gali būti pradėtas ardyti pats valstybinio (neprivataus) švietimo pagrindas.

2015 metais priimtas įstatymas „Every Student Succeeds Act“ apribojo Švietimo sekretoriaus galias, tačiau DeVos gali sėkmingai pasiekti milijardus iš Pradinio ir vidurinio švietimo akto Pirmojo skirsnio numatomo biudžeto švietimui, kad finansuotų „švietimo vaučerių“ schemą ir naudotųsi naujomis pareigomis, bei įgyvendintų sau palankius švietimo sistemos privatizavimo ir čarterinių mokyklų plėtros planus – labai tikėtina, kad respublikonų kontroliuojamas Kongresas jos veiklą palaikys.

Tokia perspektyva gąsdina nemažai žmonių, todėl jau šiuo metu matome didėjančio ir vis labiau organizuoto pasipriešinimo, į kurį įsitraukia mokiniai, mokytojai ir tėvai, užuomazgas. Tūkstančiai mokinių Bostone, Portlande, Merilande, Niujorke ir San Fransisko įlankos regione surengė protestus, demonstruodami savo opoziciją Trumpui, o Bostono moksleiviai specifiškai tikino protestuojantys ir smerkiantys būtent DeVos kandidatūrą ir jos planus privatizuoti švietimą.

Labai tikėtina, kad pagreitį įgaus ir tėvų, besipriešinančių standartizuotam moksleivių žinių tikrinimui, judėjimas. Kelios valstijos jau yra pradėjusios procesą, siekiantį standartizuotus testavimus pakeisti mokinių vertinimu „veiklos ir pasiekimų pagrindu“, o taip pat svarsto galimybę kurti labiau inovatyvias, į vaikus orientuotas mokyklas bei programas, siūlančias kitokį – įtraukiantį ir patirtimi paremtą – vaikų ugdymą.

Niekas nedrįstų ginčytis, kad dabartinei šalies švietimo sistemai verkiant reikalingos plataus masto reformos, bet kalba eina apie patį edukacijos turinį, o ne tai, kad visos mokyklos turi būti paverstos verslu, nešančiu pelną saujelei milijardierių.

Energetikos politika

Donaldo Trumpo planai energetikos sektoriui yra drąsūs: strategija „Pirmenybė Amerikai“ turėtų paskatinti naftos ir anglies gavybą ir palaikyti augantį gamtinių dujų sektorių. Išrinktasis prezidentas susitikimų su rinkėjais per savo kampaniją metu dėvėjo kalnakasio šalmą ir tikino savo šalininkus, kad dešimtmečius trukęs anglies pramonės mažėjimas gali būti sustabdytas, o pramonė vėl pradėta plėsti, kad šiame sektoriuje vėl bus kuriamos naujos darbo vietos.

Trumpo sprendimas šiuo klausimu – išmesti visus aplinkosaugos reglamentus, leisti naftos ir gamtinių dujų gavybą visose federalinėse teritorijose, sumažinti finansavimą klimato kaitos ir švarios atsinaujinančios energijos programoms.

Trumpo parinktas kandidatas į Aplinkosaugos agentūros vadovus Scottas Pruittas ir tikėtina kandidatė į Vidaus reikalų sekretorės postą Cathy McMorris Rodgers yra aršūs iškastinio kuro pramonės šalininkai, tad dės pastangas šiam sektoriui stiprinti. Buvęs Teksaso gubernatorius Rickas Perry yra nominuotas vadovauti Energetikos departamentui – vyriausybės agentūrai, kurią jis anksčiau siūlė iš viso naikinti. Naftos ir dujų gavybos šalininkas Perry turi artimų ryšių su stambiomis iškastinio kuro kompanijomis.

Tačiau šis naujosios vyriausybės planas yra nepajėgus realiai įtakoti pasaulines tendencijas: rinkoje sumažėjusią anglies paklausą ir žemas naftos kainas. Nepaisant to, respublikonai yra pasiryžę mažinti apribojimus ir švelninti reglamentaciją. Tačiau visai galimas daiktas, kad šio sprendimo rezultatai bus aršios kovos teismo salėse su aplinkosaugos organizacijomis, o ne gausybė naujų darbo vietų.

Tikėtina, kad Trumpas apkarpys federalinį finansavimą atsinaujinančios energijos sektoriui, tačiau Kongresas greičiausiai nesiryš atšaukti praėjusiais metais pratęstų mokesčių lengvatų vėjo ir saulės energijai. Išrinktasis prezidentas yra sakęs, kad nori patvirtinti kontroversiškus „Keystone“ ir „Dakota Access“ naftotiekius, ką padaryti galima labai greitai ir nesunkiai, o taip pat svarstyti gręžinių atviroje jūroje Atlanto ir Arkties vandenynuose galimybes.

Tačiau norint išlaikyti angliakasybos pramonę konkurencingą dabartinėmis energetikos sąlygomis, šioms kompanijoms vis tiek prireiks nemažų federalinių subsidijų – net ir atšaukus „Švarios energetikos planą“. Nors ir lėčiau, tačiau valdant Trumpui, atsinaujinančios energijos sektorius ir toliau plėsis, tik neaišku, ar tas tempas bus pakankamas pristabdyti klimato kaitos pasekmes.