Ilgasis liepos 4-osios savaitgalis jau praėjo, o taip vadinamas tikrasis vasaros sezonas – atidarytas. Jei to dar nepadarėte, traukite savo kepsnines, šezlongus ir sandalus, o ruošdamiesi kaitintis saulėje nepamirškite specialaus apsauginio kremo.
Odos vėžio fondo duomenimis, žalingi saulės spinduliai lemia net 90 proc. nemelanominių odos navikų Jungtinėse Valstijose, o ši vėžio firma yra dažniausiai pasitaikanti visoje šalyje: kiekvienais metais JAV odos vėžiu suserga daugiau nei 3,3 mln. žmonių.
Renkantis apsauginį kremą nuo saulės, JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) rekomenduoja rinktis kremą su ne mažiau kaip 15 siekiančiu „apsaugos nuo saulės faktoriumi“ (angl. sun protection factor, SPF), „plataus veikimo spektro“ apsauga ir atsparumu vandeniui. Tačiau, kai parduotuvių lentynose galima rasti tiek daug pasirinkimų, išsirinkti jums geriausiai tinkantį apsauginį kremą gali būti sunku. Garsiausi šalies dermatologai dalijasi savo patarimais renkantis kremą nuo saulės ir atsako į labiausiai rūpimus klausimus.
Iš ko gaminami kremai nuo saulės?
Apsauginiai kremai nuo saulės gaminami pagal vieną iš dviejų formulių. Taip vadinami kremai „be chemikalų“ yra gaminami iš sunkiųjų metalų – paprastai cinko oksido, nors pasitaiko ir kremų su titano oksidu. Cinkas ir titanas ant odos sudaro tam tikrą apsauginę plėvelę, atspindinčią žalingus saulės spindulius. Laikykite juos milžiniškais veidrodžiais, sako dr. Darrellas Rigelis, Niujorko universiteto medicinos centro klinikinės dermatologijos profesorius: „Jie, tarsi koks veidrodis, atspindi ultravioletinius spindulius.“ Kitos apsauginių kremų nuo saulės rūšys paprastai yra gaminamos iš cheminio junginio oksibenzono, ir yra vadinami „cheminiais“ kremais.
Kai kurie žmonės mieliau renkasi apsauginius kremus „be chemikalų“ vietoje dažniau pasitaikančių losjonų ir purškiklių su oksibenzonu. Taip yra todėl, kad ankstesnių metų tyrimai, atlikti su laboratorinėmis žiurkėmis, nustatė ryšį tarp oksibenzono ir melanomos išsivystymo, tačiau verta atminti, kad tas ryšys nėra iki galo suprastas ir dauguma akredituotų medicinos organizacijų nelaiko jo įtikinamu. Tiesa, oksibenzonas taip pat gali pažeisti endokrininės sistemos funkcijas, kadangi jis veikia panašiai kaip estrogenas, tad turėtumėte į tai atkreipti dėmesį, jeigu siekiate išvengti sintetinių hormonų.
„Oksibenzonas yra vienas seniausiai žinomų ir visame pasaulyje dažniausiai naudojamų ingredientų apsauginiuose kremuose nuo saulės, juose esantis jau nuo 8-ojo dešimtmečio, ir iki šiol nėra nustatytas nė vienas jo sukeltas hormoninių sutrikimų atvejis“, - primena dr. Jessica J. Krant, „Art of Dermatology“ centro Niujorke įkūrėja ir Niujorko valstijos universiteto medicinos centro klinikinės dermatologijos profesorė adjunktė.
Tai kuri gi rūšis geriausia?
Nors vėžio ryšys su oksibenzonu nėra iki galo ištirtas, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių ne visi nori naudoti cheminius kremus nuo saulės: visų pirma, jie turi trumpesnį veikimo laiką, sako Rigelis. Jų apsauga ima silpnėti jau po dviejų valandų, palyginus su aštuoniomis, kurias suteikia apsauginiai kremai su cinku.
Tačiau ir kremai su cinku ar titanu nėra tobuli: kadangi jie į odą visiškai nesusigeria, o tik palieka plėvelę ant jos paviršiaus, jie taip pat yra mažiau atsparūs vandeniui, todėl plaukikai ir kiti aktyvų laisvalaikį mėgstantys žmonės turėtų kuo dažniau persitepti tokiu kremu. Be to, po kurio laiko metalai ant odos paviršiaus susitelkia į vieną, kas reiškia, jog dalis odos bus apsaugota, bet dalis liks visai be jokios apsaugos. Apsauginiai kremai su oksibenzonu, priešingai, ir po ilgesnio laiko odą nuo saulės apsaugo vienodai.
Dar viena problema su cinko ir titano pagrindo apsauginiais kremais yra ta, kad jie paprasčiausiai neatrodo labai gerai ant odos, ypač jeigu esate tamsesnio gymio, kadangi palieka pastebimą baltą sluoksnį. Tai reiškia, kad nemažai žmonių dėl estetinių priežasčių apskritai nenaudoja apsauginio kremo nuo saulės ir daro pačią didžiausią įmanomą klaidą.
„Nuoširdžiai sakau, geriausias apsauginis kremas nuo saulės yra bet kuris, kurį pasirenka pacientas, - teigia dermatologas iš Niujorko dr. Bobby Buka. – Geriau nesirieti dėl kremų formulių.“
Nors galite rasti kremų su pačiais įvairiausiais apsaugos nuo saulės faktoriais, paprastai laikoma, kad apsauginio kremo SPF turėtų siekti bent jau 15, o Amerikos dermatologijos asociacija rekomenduoja naudoti kremus su SPF 30 ar dar didesne apsauga.
Kokį SPF rinktis?
Nors galite rasti kremų su pačiais įvairiausiais apsaugos nuo saulės faktoriais, paprastai laikoma, kad apsauginio kremo SPF turėtų siekti bent jau 15, o Amerikos dermatologijos asociacija rekomenduoja naudoti kremus su SPF 30 ar dar didesne apsauga.
„Tik atminkite, kad šis žymėjimas galioja tik apsaugai nuo UVB spindulių, ir visuomet reikia padengti kūną pakankamu kremo kiekiu“, - įspėja Krant.
SPF iš tiesų žymi tik apsaugą nuo UVB spindulių, tačiau yra žinoma, kad UVA spinduliai gali būti tokie pat kenksmingi, be to, jie dar glaudžiau siejami su ankstyvu odos senėjimu. Naujieji FDA reglamentai įpareigoja kremų gamintojus sureitinguoti jų produktų teikiamą UVA apsaugą penkių žvaigždučių skalėje, bet, iki ateinančių metų, kuomet įsigalios naujosios taisyklės, ir toliau ieškokite plataus veikimo spektro kremų nuo saulės, kurie apsaugotų nuo abiejų ultravioletinių spindulių tipų.
Tačiau net ir plataus veikimo spektro kremai nebūtinai užtikrins visišką apsaugą nuo žalingų spindulių. Rigelis paaiškina, kad kompanijoms tereikia užtikrinti minimalią apsaugą nuo UVA spindulių, kad jos galėtų ant savo produktų klijuoti etiketę „platus veikimo spektras“.
„Svarbiausia yra proporcijos“, - paaiškina jis, pridurdamas, kad tai bus nurodoma ant būsimų etikečių, bet ne ant dabartinių. Skaitydami šiuo metu rinkoje esančias etiketes „iš esmės turėtumėte būti organinės chemijos ekspertai, kad ką nors suprastumėte“, sako jis.
O kaip gi atsparumas vandeniui?
Iš tiesų tokio dalyko kaip visiškai vandeniui nepralaidus kremas nuo saulės apskritai nėra. Naujosios FDA taisyklės netgi įpareigoja gamintojus pakeisti tokias savo reklamines etiketes į „atsparumas vandeniui 40“ ar „atsparumas vandeniui 80“, nurodant, kiek minučių jie gali išlaikyti apsaugą nuo žalingų saulės spindulių sušlapus. Kad ir kaip ten bebūtų, jeigu dievinate pasiplaukiojimus ar tiesiog prakaituojate daugiau nei kiti, geriausia kuo dažniau persitepti apsauginiu kremu.
Kas kiek laiko teptis ir kiek kremo naudoti?
Paprastai rekomenduojama iš naujo persitepti kremu kas dvi valandas, kadangi tai yra ta riba, kai kremų su oksibenzonu poveikis ima silpnėti, o šie kremai vis dar yra dažniausi rinkoje. Tačiau apsauginius kremus su cinku galima persitepti ir kas keturias, šešias ar netgi aštuonias valandas, sako dr. Bobby Buka. Vis dėlto, bet koks apsauginių kremų nuo saulės testavimas yra atliekamas didesnėmis koncentracijomis negu iš tiesų naudotumėte paplūdimyje, t.y. 2 mg kremo vienam kvadratiniam centimetrui odos. Tai reiškia, kad geriau kremu persitepti dažniau, ypač jeigu plaukiojate, prakaituojate, ar turėjote kitokį sąlytį su vandeniu. Amerikos dermatologijos asociacija taip pat rekomenduoja visam kūnui sunaudoti maždaug vieną unciją kremo (maždaug tiek, kiek viena stiklinė „burnelė“), tačiau tas kiekis gali kisti priklausomai nuo kūno dydžio.
Beje, nors ant apsauginių kremų etikečių paprastai nurodoma juo išsitepti prieš 20 minučių iki buvimo saulėje, jeigu naudojate barjerinį kremą, pavyzdžiui, su cinku, būsite apsaugoti vos tik juo pasitepę – minėtasis įspėjimas galioja tik kremams su oksibenzonu, kuriems reikia laiko prasiskverbti į odą.
Na, o jeigu norite sužinoti, ar apsauginiai purškikliai yra tokie pat veiksmingi kaip kremai, galime jus nuraminti – kad ir ką naudosite, jeigu tą priemonę kruopščiai padengsite ant odos, būsite kuo puikiausiai apsaugoti, sutaria visi kalbinti ekspertai. Tiesa, purškiklius naudojantiems žmonėms kiek dažniau pasitaiko praleisti tam tikrus odos taškus, tad rekomenduojama pasipurkšti dviem sluoksniais.
