Daugiau nei trečdalis vyresnio amžiaus žmonių – 65 metų ir vyresni – patiria traumas. Daugiau nei pusė jų yra linkusios kartotis. Maždaug 1 iš 10 vyresnio amžiaus žmonių traumų baigiasi rimtais sužeidimais, tokiais kaip šlaunikaulio lūžiai, įvairūs minkštųjų audinių sužeidimai bei galvos traumos. Du trečdaliai tokių kritimų yra linkę kartotis per artimiausius 6 mėnesius. Dauguma kritimų pasibaigia lengvomis traumomis, bet esant psichologinei baimei vėl kristi, 25 proc. 75 metų ir vyresnių žmonių atsisako užsiimti aktyvesne fizine veikla.

Moterys traumas patiria dažniau nei vyrai. Traumos lemia maždaug 10 proc. visų apsilankymų pas gydytoją ir sudaro 6 proc. skubių hospitalizacijos atvejų tarp vyresnio amžiaus žmonių. Nepriklausomai nuo sveikatos būklės, traumos yra susijusios su judesių, kurie reikalingi tokiai veiklai kaip apsirengimas, maudymasis vonioje, namų tvarkymas, susilpnėjimu.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai pastebi, kad kritimą paprastai lemia ne vienas rizikos faktorius. Kuo daugiau jų veikia, tuo didesnė tikimybė nukristi ir patirti traumą. Prie daugelio kritimų prisideda žinių apie rizikos faktorius ir kaip jų būtų galima išvengti trūkumas. Kai kurie žmonės tiki, kad griuvimai ir traumos yra natūralus senėjimo proceso rezultatas. Menkos žinios apie traumas lemia ir menkas žinias apie jų prevenciją.

5 pagrindiniai kritimų rizikos faktoriai

Osteoporozė. Tai kaulų liga, kurios požymiai yra kaulų tankio mažėjimas, maža kaulinė masė, kaulų trapumas. Dažnai ji vadinama „tyliąja epidemija“, nes kaulų retėjimas yra nejuntamas. Ši liga išsivysto dėl hormonų svyravimų, kalcio ir vitamino D trūkumo bei sumažėjusio fizinio aktyvumo. Osteoporoze dažniausiai serga vyresni žmonės, ypač moterys. Prevencija: Valgyti ar gerti pakankamai kalcio turinčių produktų. Moterims po menopauzinio laikotarpio reikia gauti 1 500 mg kalcio kasdieną. Daug kalcio turi šie produktai: pienas, jogurtas, sūris, žuvis, taip pat daržovės, tokios kaip soja, ropės. Taip pat būtina gauti pakankamai vitamino D, kad pagerėtų kalcio pasisavinimas. Vitaminas D organizme susidaro natūraliai dėl saulės spindulių poveikio, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms gali reikti vartoti jo papildomai. O taip pat nepamirškite reguliariai mankštintis.

Fizinio aktyvumo stoka. Nereguliarus fizinis aktyvumas arba jo nebuvimas lemia raumenų tonuso nusilpimą, sumažėjusią jėgą ir kaulų masės lankstumo suprastėjimą. Prevencija: Reguliariai mankštintis. Pavyzdžiui, reikia kasdien 15 min. aktyviai pajudėti, kad būtų padidintas raumenų tonusas ir kaulų stiprumas. Tam puikiai tinka vaikščiojimas ar plaukiojimas. Taip pat nepamirškite fizinės veiklos metu dėvėti tinkamą aprangą ir avalynę.

Suprastėjusi rega. Su amžiumi susijęs regos suprastėjimas – dažna kritimų ir traumų priežastis. Regėjimo aštrumui ir periferiniam regėjimui turi įtakos katarakta ir glaukoma. Šie sutrikimai trukdo saugiai orientuotis aplinkoje, ar tai būtų savi namai, ar prekybos centras. Prevencija: Reguliariai lankytis pas okulistą, namuose naudoti skirtingų spalvų daiktus, kad būtų lengviau atskirti įvairius objektus, ryškiai paženklinti pirmą ir paskutinį laiptus ar kitus objektus, kurių aukščiai skiriasi, dažniau valyti akinių paviršius.

Vaistų vartojimas. Raminamieji, antidepresantai ir antipsichoziniai vaistai gali sumažinti protinį budrumą, apsunkinti pusiausvyrą. Kuo daugiau vaistų yra vartojama, tuo didesnė yra rizika nukristi ir patirti trumą. Ypač, kai vaistai vartojami ne pagal indikacijas. Prevencija: Žinoti pašalinį vaistų poveikį, visada pasikonsultuoti su gydytoju prieš vartojant vaistus, paklausti, ar jie neturės neigiamos įtakos sveikatai, adekvačiai įvertinti galimą jų vartojimo riziką, išmesti visus vaistus, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, nevartoti alkoholio ir vaistų vienu metu.

Aplinkos pavojai. Mažiausiai trečdalis visų nukritimų įvyksta namuose dėl nesaugios aplinkos. Dažniausiai nukrentama užkliuvus už ant žemės išmėtytų daiktų. Taip pat daugelį nukritimų lemia prastas apšvietimas ir turėklų nebuvimas arba jų buvimas netinkamose vietose. Prevencija: Naudinga būtų atidžiai apžiūrėti namus ir įvertinti galimus rizikos veiksnius. Jei įmanoma, pasikonsultuoti su slaugytoju, socialiniu darbuotoju ar visuomenės sveikatos specialistu, kurie padėtų pašalinti galimus rizikos veiksnius ir padaryti namų aplinką kuo saugesnę. Jei tai sudėtingai įgyvendinama, reikėtų prašyti jaunesnių žmonių pagalbos.