Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Kaip sau padėti nusiraminti?

11/20/2020 Aidas
health 1

„Net jeigu žmogus nepatiria įtampos sąmoningame lygmenyje, gali būti, kad kitame, nesąmoningame, lygmenyje, ta įtampa vis tiek yra ir galime ją jausti per įvairius fiziologinius pojūčius – raumenų įtampą, elgesio požymius, kai, pavyzdžiui, žmonės mūsų klausia, ko mes suirzę“, – teigia psichologė, dėmesio sutelkimo mokytoja Eglė Masalskienė. Ji dalinasi sąmoningumo technikomis ir paprastais būdais, kaip nežinomybės kupinu metu galime patys sau padėti ir nuimti įtampą.

Nedidelė įtampa lietuviškai vadinama stresu, tačiau blogasis stresas psichologijos vadovėliuose pažymimas kaip distresas. Būtent jis, užsilikęs žmogaus organizme per ilgai, daro didžiausią žalą. „Pirminis streso ar įtampos šaltinis yra tarsi virusas. Įtampą šiuo metu mes jaučiame dėl grėsmės sveikatai, nes bijome susirgti patys ar užkrėsti savo artimuosius. Ieškant būdų, kaip nesirgti, kad virusas neplistų, imtasi karantino, o jis vėlgi sukelia stresą – tarsi streso reakcija suka antrą ratą. Karantino sąlygomis įtampa jaučiama ir dėl ekonominių dalykų – bijome prarasti pajamas arba pykstame jas jau praradę, ir dėl ribotų socialinių kontaktų – mums trūksta žmonių, įprasto socialinio ritmo, privatumo, jeigu dirbame iš namų. Dėl to, kad yra ne taip, kaip norėtume, jaučiamės suvaržyti. Iš to kyla baimė, pyktis, nepasitenkinimas, nerimas ir bejėgiškumas, – aiškina psichologė. – Kadangi nežinome, kas mūsų laukia ateityje, plano nebuvimas suteikia dirvą nerimui augti.“

Dėmesio sutelkimo metodo pradininkas Jon Kabat-Zinn sako, jog negalime sustabdyti bangų, bet galime išmokti plaukti. „Šią citatą galima interpretuoti dvejopai. Iš vienos pusės, gyvenimas yra banguotas ir mes negalime pakeisti kai kurių dalykų, bet galime išmokti prie jų prisitaikyti. Iš kitos pusės, negalime sustabdyti savo psichikos reagavimo būdų. Jeigu gimei žmogumi, neišvengiamai kažkada jausi nerimą, pyktį, liūdesį, stresą ir negali atsisakyti jausti šių emocijų, nes atsisakysi sąmoningo žmogaus dalies. Taigi, negalime pakeisti savo psichikos, bet galime išmokti su ja gyventi“, – sako Masalskienė.

Visi mes turime individualių išskirtinumų ir juos taip pat galime išmokti pažinti. „Pavyzdžiui, jeigu gimiau jautrus, mokausi gyventi būdamas jautrus. Jeigu gimiau būdamas, simboliškai sakant, „bailių smegenų“, ką padarysi: juk tai ne mano, kaip asmenybės kaltė. Aš juk nebijočiau, jei ne jautri mano nervų sistema arba jei neturėčiau kažkokių senų tą nulėmusių patirčių, už kurias ne pats esu atsakingas. Tiesiog turiu tokias smegenis iš prigimties arba dėl ankstyvo išmokimo. Drąsus yra ne tas, kuris nebijo, o tas, kuris bijo, bet išmoksta gyventi su savo baime“, – pastebi psichologė.  

Visas dėmesio sutelkimo praktikas galima suskirstyti į keturias dalis: mintys, emocijos, elgesys ir fiziologija. „Nėra daug galimybių daryti įtaką tiesiogiai emocijoms, bet kur kas daugiau įtakos galime daryti emocijoms per kūną ir savo mintis – keisdami mąstyseną ar  išmokdami fiziologiškai veikiančių praktikų, pratimų kūnui ir mintims. Kitaip galvodami ir elgdamiesi, galime pakeisti savo emocijas. Tai įrodo dėmesio sutelkimo pratimai, kuriuos atlikus mintys rimsta, o emocijos atsitraukia.“

Kvėpavimas – viena iš labai veiksmingų priemonių nurimti

Paprasčiausias dėmesio sutelkimo pratimas, pasak psichologės, yra lėtas ir ramus kvėpavimas: „Skaičiuodami iki penkių įkvėpkite ir skaičiuodami iki penkių iškvėpkite. Tuomet šiek tiek užlaikykite kvėpavimą ir vėl pradėkite nuo pradžių. Ramiau pakvėpavus ar kvėpuojant „pilvu“, t.y. diafragma, mūsų nervų sistema gauna ženklą rimti“, – pažymi ji.

Kitas paprastas būdas nusiraminti – vieną minutę pasekti savo kvėpavimą: „Koncentracija į kvėpavimą yra valingo dėmesio apraiška. Tačiau per tą minutę absoliučiai visų dėmesį patrauks tai kūno pojūtis, tai išoriniai garsai, tai netyčia užklydusi mintis. Šie pavyzdžiai yra nevalingo dėmesio apraiškos. Mes visi turime tiek valingą, tiek nevalingą dėmesį ir galimybę pastebėjus, jog dėmesys nukrypo, jį sugrąžinti į savo koncentracijos objektą, šiuo atveju – kvėpavimą. Pastabumo ugdymas, kaip ir dėmesio sutelkimas bei išlaikymas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant sąmoningumo.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu