Dirbdamas gydytoju Ilinojuje Jay’us Risemanas valstijos medicinos tarybos buvo paskelbtas „milžiniška grėsme visuomenei“, o 2002 metais jo licencija suspenduota neribotam laikui. Per savo karjerą Ilinojuje šis gydytojas daugiau nei dešimt kartų buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kaltinant jį nekompetencija ir aplaidžiu darbu. Tarp jam iškeltų ieškinių yra ir dviejų mėnesių kūdikio mirties byla: vaikas mirė kitą dieną po to, kai Risemanas išrašė jam didžiulę dozę laisvinamųjų – dukart didesnę nei didžiausia leidžiama dozė suaugusiam asmeniui.

Tačiau dabar Risemanas medicinos praktika užsiima Misūryje, kur potencialūs pacientai, nusprendę pasidomėti jo kvalifikacija ir licencija per vietinę medicinos tarybą, aptiktų visiškai švarią istoriją. Jis taip pat turi licenciją užsiimti medicina Kanzase, kur medicinos tarybai pakako jo pažado nedaryti operacijų, kad be jokio nerimo ir sąžinės graužaties suteiktų jam visas reikalingas akreditacijas.

Net jei Risemanas būtų vienintelis toks atvejis šalyje – gydytojas, prasprūdęs pro medicinos kontrolės ir priežiūros spragas – tai jau būtų pagrindas nerimauti. Tačiau, deja, taip nėra. Mūsų medicinos specialistų drausminimo sistema yra chaotiška, padrika ir nevientisa. Šimtai gydytojų, užsitraukusių viešą gėdą, drausminimą ar net draudimą praktikuoti mediciną vienoje valstijoje, toliau tęsia karjerą kitoje su visiškai švaria istorija, atskleidžia „Milwaukee Journal Sentinel“ ir „MedPage Today“ atliktas tyrimas.

Kaip keliaujantys senųjų laikų šundaktariai, šiandieniniai gydytojai prisidirbę vienoje vietoje gali paprasčiausiai pabėgti nuo savo problemų. Kai kurie jų prekiauja opioidais, kiti seksualiai išnaudoja pacientus, treti pridaro klaidų operuodami, nustato klaidingas diagnozes, ar yra atsakingi dėl paciento mirties. Net jei yra sučiumpami vienoje valstijoje, jie gali „pradėti iš naujo“ kitoje; nemažai gydytojų išsiima kelių valstijų licencijas.

Iš tiesų stulbina, kad šiame skaitmeniniame amžiuje, kai prastas atsiliepimas gali sutepti viešbučio reputaciją, o neapmokėta sąskaita sugadinti vartotojo kreditingumą, gydytojai gali nuslėpti savo purviną praeitį nuo nieko blogo neįtariančių pacientų – ir net nuo valstijos sveikatos priežiūros sistemos valdininkų – paprasčiausiai persikraustydami į kitą vietą.

Prieš tris dešimtmečius Kongresas priėmė įstatymą, skirtą kovoti su šia problema. „Nekompetentingi gydytojai nebegalės pasislėpti paprasčiausiai persikeldami iš vienos valstijos į kitą“, – sakė Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų departamento sekretorius Louisas Sullivanas 1990-aisiais, pristatydamas ką tik paleistą Nacionalinę gydytojų informacijos sistemą (National Practitioner Data Bank).

Tačiau toliau viskas klostėsi ne taip, kaip tikėtasi.

Kongresas pasidavė medicinos sistemos lobistų spaudimui ir užtikrino, kad surinkta informacija liktų konfidenciali, o publika negautų prie jos jokios prieigos, kas iš esmės prieštarauja šios duomenų bazės misijai – informuoti ir apsaugoti pacientus.

Šiuo metu šioje duomenų bazėje yra 1,3 milijono ataskaitų ir pranešimų apie gydytojus. Tai pats išsamiausias neigiamos informacijos apie gydytojus šaltinis visoje šalyje. Tačiau nemažas skaičius valstijų medicinos tarybų nesinaudoja šia duomenų baze, tokiu neatsakingu sprendimu keldamos pavojų savo valstijos gyventojams.

Vos saujelė valstijų – įskaitant Floridą ir Vajomingą – yra sudariusios nuolatines paslaugų teikimo sutartis su šios informacinės sistemos valdytojais. Tai reiškia, kad visų šiose valstijose dirbančių gydytojų informacija yra nuolatos tikrinama, o aptikus bet kokius naujus pažeidimus ar kitas problemas, atitinkama medicinos taryba yra informuojama per 24 valandas. Ši paslauga kainuoja po $2 už kiekvieną tikrinamą gydytoją. Tai tikras menkniekis, lyginant su gaunama nauda – nepamainoma informacija apie gydytojus, galinčius kelti pacientams pavojų.

Per pernai metus 13 valstijų medicinos tarybos duomenų bazės paslaugomis nepasinaudojo nė karto, o 6 per ją patikrino mažiau nei 5 gydytojus.

Šioje duomenų bazėje galima atrasti informacijos tik apie nedidelę dalį visų maždaug 200 tūkstančių šalyje dirbančių medikų. Net jei šiuo sąrašu būtų naudojamasi, taip kaip originaliai buvo sumanyta, jis vis tiek neatspindėtų visos realios situacijos. Dauguma medicininių klaidų lieka nepastebėtos, jau nekalbant apie tai, kad apie jas būtų pranešta, sako Kalifornijoje veikiančios pacientų interesų gynimo grupės „Empowered Patient Coalition“ įkūrėja Julia Hallisy. Tačiau tai, kad valstijų medicinos tarybos nesinaudoja tais įrankiais, kurie yra dabar prieinami, kad apgintų pacientų interesus, tiesiog neatleistina.