Pastaruoju metu mūsų bendruomenėje labai daug ko vyksta. Ar yra tikimybė, kad kai kurie procesai gali pasirodyti esą konstruktyvūs? Beveik mėnesį po to, kai buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriama matoma, kaip nuo policininko rankos žūsta Laquanas McDonaldas, miesto gatvėse vyksta pastovūs, daugiausiai taikūs, protestai ir demonstracijos. Kai kurie mano kolegos sako, kad tie protestai nėra jau tokie dideli ar tokie reikšmingi. Kai kurie sako, kad dalis jaunesnių ir garsiau besireiškiančių dalyvių turi ryšių su kandidatais, metančiais iššūkį Kuko apygardos prokurorei Anitai Alvarez, leisdami suprasti, kad demonstracijos yra politinio pobūdžio. Žinoma, kad susiklosčiusioje situacijoje yra ir stiprus politinis aspektas. Tačiau protestai tęsiasi: Mičigano aveniu, State gatvėje, sutrikdydami šventinius apsipirkimus Christkindlmarket, o taip pat miesto finansiniame centre.
Vieną nuotrauką iš protestų labai gerai atsimenu, nes visi ant grindinio gulintys protestuotojai yra baltaodžiai. Kitose nuotraukose ir vaizdo įrašuose susimaišę įvairūs protestuojantieji: juodi ir balti, jauni ir seni. Skaičiau pasakojimus apie tai, kaip protestuotojus plūdo šventinių apsipirkimų dalyviai, kaip pora prekeivių piktai šaukė jiems pavymui, ragindami susirasti darbus. Taip, kaip kuriems iš jų dar reikia rasti darbus. Kaip ir daugeliui kitų žmonių Ilinojuje.
Policijos departamento vadas neteko pareigų. Kaip ir Nepriklausomos policijos priežiūros agentūros galva. Pradėtas federalinis tyrimas. Čikagos mero Rahmo Emanuelio ir Alvarez kėdės gerokai braška. 50 miesto tarybos narių bruzda, bandydami apsaugoti savo kailius po to, kai automatiškai patvirtino $5 milijonų išmoką McDonaldų šeimai, nė nebandydami suvokti, kokia tai yra parako statinė.
Buvo paviešinti kiti policijos smurto įrašai, o Emanuelis ir jo miesto taryba vis dar priešinosi visų vaizdo įrašų, užfiksavusių McDonaldo nužudymą, paviešinimui. Nors minėtą įrašą pavyko nuslėpti 400 dienų, Emanuelis sugebėjo pastaruosius savo apsilankymus policijos komisariatuose ir juodaodžių gyvenamuosiuose rajonuose išlaikyti paslaptyje nuo žiniasklaidos. Ar jis ir jo administracija iš šios tragedijos ko nors pasimokė? Greičiausiai ne.
Mes vis dar nežinome, ką Emanuelis žinojo ir kada tai sužinojo. Jis vis dar veikia gynybos režimu ir kaskart nustemba, kai jaunas juodaodis vyras jo paklausia, ar ir jam reikia laukti tokio elgesio iš policijos. Mes vis dar nežinome, kodėl iki šiol nieko nebuvo imtasi ir prieš policijos pareigūnus, kurie stebėjo, kaip žūsta Laquanas McDonaldas, nė nebandė jam padėti, o vėliau parašė atskaitas, kuriose teigė, kad Van Dyke’o veiksmai buvo pateisinami.
Turėtų būti siaubingas jausmas būti Čikagos policininku, bandančiu likti sąžiningu ir tinkamai atlikti savo darbą. Tai padaryti krauju nuspalvintame mieste, kur policijos kultūra reikalauja beatodairiško lojalumo, net kai jo nenusipelnoma, buvo sunku ir iki šiol, o dabar tapo dar sunkiau.
Tačiau kažkas vyksta. Kol kas sunku pasakyti, kas tiksliai. Tačiau, galimas daiktas, kad dalis šių pokyčių yra konstruktyvūs.
Policijos pareigūnai, kurių daugelis siekia savo darbą atlikti tinkamai, žinos, kad, be jokios abejonės, yra stebimas kiekvienas jų žingsnis. Federalinis Čikagos policijos darbo praktikos tyrimas gali padėti mums eiti pozityvių pokyčių keliu.
Gal ir politikai pagaliau supras, kad yra stebimi – su nepasitikėjimu ir nusivylimu. Gal kai kurie iš tų politikų pirma kels klausimus, o tik po to tvirtins susitarimų išmokas. Jei vis daugiau politikų imtų veikti atvirai, tai būtų stulbinamai puikus žingsnis tinkama kryptimi (nepaisant to, kad meras vis dar atsisako jį žengti ir neinformuoja žiniasklaidos apie susitikimus su policija ir juodaodžių bendruomenių atstovais).
Atidžiau žiūrėti pradeda visi – juodi ir balti, jauni ir seni, miesto ir priemiesčių gyventojai, čikagiečiai ir įsikūrę kitose Ilinojaus vietose. Kai kurie iš jų pradeda įvertinti tai, ką daro protestuotojai gatvėse, taikiai, bet primygtinai reikalaudami atsakymų. Laikas žmonėms nuspręsti, kad nebegalima užsimerkti prieš tai, kas vyksta Čikagoje ir Ilinojuje. Laikas reikalauti valstijos tarnautojų ir politikų atsakomybės prieš rinkėjus.
Madeleine Doubek, „Reboot Illinois“ vyriausioji pareigūnė
