Europos Komisija pagaliau patvirtino įgyvendinimo reglamentą, kuriuo nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų kompensaciją. Tai daugiau nei 4 kartus mažesnė suma nei ta, kurios buvo tikėtasi. Natūralu, kad šalies žemdirbiai pasijuto nuvilti. Tiesa, Europos Komisija leidžia Europos Sąjungos paramos lėšas papildyti iki tokio pat dydžio nacionalinėmis priemokomis, tačiau dabartinė šalies Vyriausybė net neužsimena apie šią galimybę, be to, 2018 metų biudžete tokia nacionalinė parama nėra net numatyta.
„Kyla klausimas, kaip gautas Europos Sąjungos lėšas panaudoti? Nei Žemės ūkio ministerija, nei Vyriausybė dar nėra apsisprendusios. Vienu atveju galvojama šias lėšas panaudoti kompensuojant praėjusių metų patirtus nuostolius, kitu atveju – jas skirti šiais metais patirtų nuostolių kompensavimui. Viena aišku, kad Europos Komisijos skirtas lėšas paskirsčius visiems nukentėjusiems nuo liūčių, ji menkai tepagelbės ūkininkams – už hektarą išeis vos po kelis eurus“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius.
Skeptiškai vertintina ir pati Europos Sąjungos paramos kompensavimo tvarka. Europos Komisijos patvirtintame reglamente numatyta, kad kompensacija bus skiriama už plotą, kurio dėl 2017 metų rugpjūčio-spalio mėnesių liūčių ir potvynių nebegalima naudoti žieminių sėjai, arba jau užsėtą, tačiau dėl šios priežasties prarastą 2018-2019 metų prekybos derliui auginti skirtą plotą. Nurodyto žemės ploto hektarų skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų viso ūkininko žieminių sėjai skirto ploto. Be to, ūkininkai tai pačiai žalai kompensuoti neturi būti gavę jokios nacionalinės paramos, draudimo išmokų arba Europos Sąjungos finansinės paramos. Todėl tikėtina, kad ir patyrę nuostolių, ne visi nukentėję šia parama galės pasinaudoti.
„Įvertinus menką Europos Komisijos skirtos paramos dydį bei nemenkus reikalavimus paramai gauti, peršasi išvada, jog reikia ieškoti kitų racionalių būdų šios paramos panaudojimui, kad ir bendriems žemės ūkio reikalams. Jau praeitų metų gruodžio pabaigoje kreipiausi į Vyriausybę siūlydamas šią Europos Komisijos skirtą paramą panaudoti kaip pradinį įnašą Žemės ūkio stabilizavimo fondo formavimui, į jį dar nukreipiant į Žemės ūkio garantinį fondą grįžtančias lėšas. Žemės ūkio stabilizavimo fondas galėtų būti papildytas dar 9,120 mln. eurų, jeigu Vyriausybė pasinaudotų Europos Komisijos leidimu nuostolių kompensavimui skirti nacionalines lėšas“, – pažymėjo parlamentaras.
Įvertindamas nedidelę Europos Komisijos Lietuvai žemdirbių patirtų nuostolių kompensavimui skirtą lėšų sumą bei matant Vyriausybės neapsisprendimą dėl šių lėšų panaudojimo, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas pakartotinai siūlo Vyriausybei bei Žemės ūkio ministerijai neišbarstyti šių paramos lėšų visiems po truputį, nes tai jokios apčiuopiamos naudos neduos nei ūkininkui, nei valstybei.
K. Starkevičius ragina Seimo IV-oje pavasario sesijoje kuo greičiau priimti beveik prieš dvejus metus teiktą Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektą, kurio esmė – Žemės ūkio stabilizavimo fondo įteisinimas. Iki to laiko Žemės ūkio ministerija galėtų parengti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
„Tikiu, kad šis kelias būtų geriausias, siekiant racionaliai panaudoti Europos Komisijai Lietuvai skirtas paramos lėšas“, – teigė K. Starkevičius.
Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
