Hillary Clinton
Hillary Clinton sprendimas einant aukščiausios šalies diplomatės pareigas išimtinai naudotis tik privačia elektroninio pašto paskyra (ir savo namuose įsirengti atskirą serverį, kad būtų galima tai daryti) daugiau nei savaitę buvo pagrindinė naujiena visose žiniasklaidos priemonėse. Tačiau nepaisant daugybės straipsnių, aptarinėjimų ir atskleistų faktų, lieka keli svarbūs klausimai, į kuriuos neatsakė nei šios temos besiėmę žurnalistai, nei – svarbiausia – pati Clinton.
„The Washington Post“ nacionalinės politikos žurnalistai ir redaktoriai surengė diskusiją ir išgrynino penkis svarbiausius klausimus, į kuriuos iki šiol yra atsakyta ne pilnai arba išvis neatsakyta.
Kodėl Clinton susikūrė šią elektroninio pašto sistemą? Šis klausimas pats svarbiausias. Kiti valstybės sekretoriai (ir Colinas Powellas!) taip pat turėjo privačias elektroninio pašto paskyras, tačiau nei vienas nenaudojo vien tik jų. Tad kodėl taip daryti nusprendė Clinton, juolab, kad ji žinojo, jog tai pakenks jai rinkimuose į prezidento postą? (Taip, 2009 metų pradžioje apie 2016 metų rinkimus ji greičiausiai negalvojo, tačiau įpusėjus jos kadencijai buvo gana aišku, kad ji turės realią galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose.) Ar ji paprasčiausiai norėjo visiškai kontroliuoti savo korespondenciją? Jei taip, tai kodėl? Ar tam buvo kokių nors politinių motyvų? Noras kažką nuslėpti nuo respublikonų? Ar ji manė, kad privatus serveris yra saugesnis nuo programišių atakų nei valstybinis? Jei taip, kas jai taip patarė? Antradienį Clinton pabandė į kelis klausimus atsakyti maždaug 100 susirinkusių žurnalistų prie JT Saugumo tarybos. Ji tikino, kad asmeninius elektroniniu paštu naudojosi tik „patogumo sumetimais“, tačiau mes nemanome, kad šis atsakymas įtikins ne tik kritikus, bet ir skeptikus. Štai Atstovų rūmų komiteto, tiriančio Bengazio bylą narys respublikonas Trey Gowdy pareiškė, kad Clinton spaudos konferencija „iškėlė daugiau klausimų, nei pateikė atsakymų“.
Kiek elektroninių laiškų iš privačios paskyros Clinton išsiuntė per savo kadenciją? „Clinton World“ valstybės departamentui perdavė 55 tūkstančius puslapių laiškų. Tačiau mes žinome tik tiek, kad tai yra ne visa korespondencija. Kiek laiškų liko neperduotų? Pusė? Trečdalis? Pripažinkime, 95 procentai visos korespondencijos smarkiai skiriasi nuo, pavyzdžiui, 35.
Kas nusprendė, kuriuos laiškus perduoti valstybės departamentui? Kol kas mums yra žinoma tik tiek, kad kažkoks žmogus (ar grupė žmonių) iš Clinton aplinkos peržiūrėjo elektroninius laiškus ir nusprendė, kuriuos iš jų perduoti valstybės departamentui. Buvo argumentuojama, kad kai kurie laiškai nebuvo perduoti, nes jie buvo „asmeniniai“. Tačiau nežinodami, kas vadovavo atrankos procesui ir pagal kokius kriterijus buvo sprendžiama, kurie laiškai yra asmeniniai, mes negalime žinoti, ar tikrai valstybės departamentas turi visus laiškus, kuriuos turėtų turėti.
Ar kas nors iš valstybės departamento ar Baltųjų rūmų išsakė susirūpinimą dėl to, kad Clinton naudoja asmeninę elektroninio pašto sistemą? Labai įdomu, ar dar iki šiai informacijai patenkant į respublikonų tyrėjų rankas kas nors konstatavo akivaizdų faktą, kad tai, jog valstybės sekretorė naudoja asmeninę elektroninio pašto sistemą, yra problematiška? Jei kažkas tai padarė, koks buvo Clinton atsakymas? O gal šis klausimas iki jos niekada nenukeliavo? Jei niekas neišreiškė dėl to susirūpinimo, tai kodėl?
Kaip mums žinoti, ar tuose elektroniniuose laiškuose nėra įslaptintos informacijos? Pirminiais duomenimis, minėtuose laiškuose „jautrios“ informacijos „kol kas neaptikta“, o Clinton tikina, kad jos elektroninio pašto sistemos serveris yra labai saugus. Tačiau ar tikrai toks saugus, kad atitiktų valstybės departamento reikalavimus įslaptintos informacijos apsikeitimui? Kol kas to nežinome nei mes, nei valstybės departamentas. Taip pat nėra aišku, ar tarp valstybės departamento atstovų ir Clinton kada vyko pokalbis dėl to, ar jai galima siųsti įslaptintą informaciją per asmeninį elektroninį paštą. Tai yra labai svarbu, mat tai gali nulemti, ar Clinton bus kaltinama pažeidus Šnipinėjimo aktą – įstatymą, kurį Obamos administracija ne kartą panaudojo prieš paslapčių viešintojus. Šiuo atveju aktuali ta įstatymo dalis, kurioje nurodoma, kad įslaptintos išsaugojimas yra nusikaltimas. Antradienio spaudos konferencijoje Clinton pareiškė, kad įslaptintos informacijos per savo pašto paskyrą nesiuntė.
