Taigi, JAV vieši popiežius Pranciškus. Ar mums dar ką nors reikia žinoti? Taip, dar yra Xi Jinpingas, Kinijos prezidentas. Kinijos, kuri yra daugiausiai gyventojų turinti šalis pasaulyje ir antra pagal dydį ekonomika. Jai taip pat priklauso didžiausia JAV įsiskolinimo dalis, ji yra antra pagal dydį JAV prekybos partnerė ir galima karinė varžovė. Jis taip pat vieši JAV.
Rimtai? Kaip toks dalykas gali būti nustumtas į antrą planą? Na, greičiausiai prie to prisidėjo ir tai, kad JAV vyks JTO Generalinė asamblėja, tad bet kokiu atveju atvyks visi pasaulio lyderiai.
Xi Jinpingas viešnagę pradeda nuo Sietlo, kur susitinka su Henry Kissingeriu, vakarieniauja su Billu Gatesu ir sako kalbą politikos klausimais. Ketvirtadienį jis traukia į Vašingtoną, kur susitinka su Obama ir dalyvauja valstybinėje vakarienėje. Kitą pirmadienį jo laukia kreipimasis į JTO Generalinę asamblėją Niujorke.
Xi atvyksta įdomiu ir neaiškiu Kinijai metu. Dvidešimt penki metai beprotiško ekonominio augimo ištraukė milijonus iš skurdo, suteikė šaliai supergalios statusą ir užčiaupė kritikus, sakiusius, kad neįmanoma suderinti autoritarinio komunistų partijos politinio režimo su kapitalizmu. Tačiau senstant šalies populiacijai ir mažėjant eksportu paremtos ekonomikos rezultatams, Kinijos ekonomikos žvaigždė blėsta. Nervingas ir, regis, trumparegiškas šalies valdžios atsakas į pastarojo meto rinkos pokyčius rodo, kad Kinijos lyderiai nėra tokie meistriški ekonominio augimo vedliai, kokiais mes juos laikėme.
Tikrosios Kinijos ekonomikos situacijos mes nežinome, nes neaišku, kiek galima pasitikėti oficialiais šalies duomenimis. Aišku tiek, kad augimas lėtėja, o tai gali turėti įtakos visoms prekybinių ryšių su Kinija turinčioms šalims, t.y. praktiškai visoms pasaulio šalims. Ypač pažeidžiamos yra besivystančios rinkos, kurių parduodamos žaliavos palaikė dramatišką Kinijos ekonomikos augimą, o kai kurioos prognozės perspėja, kad Kinija gali nusviesti pasaulį atgal į recesiją.
Reikalas tas, kad, skirtingai nuo daugelio stambiųjų ekonomikų, kurios leidžia savo valiutų kursui svyruoti priklausomai nuo rinkos jėgų, Kinijos centrinis bankas kas rytą nustato juanio kursą. Ilgus metus JAV kaltino Kiniją laikant juanį dirbtinai žemai, taip sumažinant Kinijos prekių kainas ir didinant šalies eksporto apimtis, kitų šalių gamintojams nepajėgiant su ja konkuruoti.
Kinija, kuri siekia, kad juanis būtų pripažintas pasaulinio rezervo valiuta (kaip doleris, euras, svaras ir kelios kitos), pastaruoju metu jo kursą palaikė ganėtinai stabilų, tačiau praėjusį mėnesį visus nustebino be perspėjimo jį smarkiai devalvavusi. Nors šalies centrinis bankas žada, kad leis rinkai atlikti didesnį vaidmenį nustatant juanio vertę (ko jau senokai reikalauja tarptautinės finansinės institucijos ir užsienio vyriausybės), žmonės Vašingtone dėl to tebėra susikrimtę. Kongrese pasigirsta balsų, reikalaujančių į būsimas sutartis įtraukti punktus dėl manipuliacijų valiuta. Vis dėlto Kinijos elgesys atrodo panašesnis į panikos pilną reakciją, o ne machinacijas.
Vis tik šio vizito metu bus svarbu ne tik tai. Konkurencija Pietų Kinijos jūroje, Ramiojo vandenyno partnerystės prekybos sutartis, investicijos, naujoji Japonijos karinė padėtis, Šiaurės Korėja, kova su terorizmu, Irano susitarimas, kibernetinis šnipinėjimas, tradicinis šnipinėjimas, naujas kinų sukurtas Pasaulio banko varžovas, intelektualinė nuosavybė, energetikos rinkos, žmogaus teisės, Tibetas, religijos laisvė, imigracija ir bandymai užkirsti kelią dviem scenarijams – katastrofinei klimato kaitai ir branduoliniam karui – kurie galėtų sunaikinti mūsų civilizaciją.
JAV pažadėjo Kinijai atsiteisti už kibernetinį šnipinėjimą sankcijomis kinų kompanijoms ir fiziniams asmenims, kurie galimai iš to pasipelnė, tačiau su Kinijos valdžia sutarė neskubėti ir palaukti šio susitikimo. Kinija prieš vizitą taip pat pabandė sušvelninti situaciją: buvo paleistas į laisvę vienas iškilus disidentas, o kibernetinių atakų, regis, sumažėjo. Tiesa, jie taip pat neseniai suėmė JAV pilietį ir pateikė kaltinimus šnipinėjimu. Įdomu, kuo tai baigsis.
Ar galima iš šio vizito tikėtis esminių pokyčių? Tokia galimybė tikrai įmanoma. Istorinis 2014 metų oro taršos susitarimas buvo paskelbtas pakankamai netikėtai, Obamai viešint Pekine. Tačiau nuo to laiko įtampa kiek išaugo, tad kol kas abi pusės, ko gero, būtų patenkintos, jei savaitė praeitų be didesnių diplomatinių skandalų.
