JAV numuša Sirijos karinį lėktuvą, Iranas bombarduoja rytinę Sirijos dalį, Rusija grasina pulti koalicijos oro pajėgas vakaruose nuo Eufrato. Kas dedasi?
Galbūt viskas atrodo tarsi milžiniška painiava, tačiau viso to kontūrai pamažu aiškėja. Didysis musulmonų pilietinis karas artėja prie antros fazės. Tai pradžios pabaiga. Mūšio dalyviai dabar bando suformuoti sekančius įvykius.
1945 metais Europoje vis dar vyko nuožmus mūšis prieš nacius, tačiau rezultatai buvo aiškūs visiems. Manevravimas labiausiai vyko tarp dviejų karo laimėtojų – Sovietų Sąjungos ir Vakarų demokratijų. Jos bandė nustatyti pokario ribas bei įtakos sferas.
Tas pats dabar vyksta ir Sirijoje. Visi žino, kad Islamo valstybei atėjo galas. Pati ideologija niekur nedings, tačiau nepriklausomos, organizuotos, teritorinės būtybės Vidurio Rytų šerdyje nebeliks. Kova dabar vyksta dėl paveldėjimo.
Pagalvokite apie JAV numuštą Sirijos karinį lėktuvą. Pastarasis atakavo pro-vakarietiškas kurdų bei arabų pajėgas, buvusias netoli Islamo valstybės teritorijų. Kodėl? Nes Basharo Assado režimas, kurį palaiko Iranas, „Hezbollah“ bei Rusija, nebebijo žvalgytis į rytinę Siriją. Jeigu Assadas tikisi ir vėl kontroliuoti visą šalį, jam reikės atkovoti Rakos miestą bei aplinkines Islamo valstijos teritorijas. Šiuo metu netoli Rakos esančios pajėgos palaiko Vakarus ir pasisako prieš režimą. Dėl šios priežasties Sirijos karinės oro pajėgos ir pradėjo atakas.
Gindami savo draugus amerikiečiai ir numušė lėktuvą. Tačiau dėl to Rusija pradėjo grasinti JAV karinėms oro pajėgoms, nes Maskva taip pat siekia apsaugoti savo draugus.
Tą pačią dieną, kai buvo numuštas Sirijos lėktuvas, Iranas paleido šešias raketas į Islamo valstybės kontroliuojamas Sirijos teritorijas. Kodėl? Neva tam, kad nubaustų džihadistus už prieš dvi savaites įvykdytus teroro išpuolius. Tačiau tuo pačiu tai buvo ir žinutė Saudo Arabijai bei kitiems sunitų arabams, kuria buvo demonstruojamos Irano teritorinės ambicijos.
Iranui Sirija yra labai svarbi. Tai šiitų ir sunitų karo dėl regioninio viešpatavimo centras. Iranas vadovauja šiitų pusei, kurią sudaro „Hezbollah“ Libane, Irako šiitų kovotojai, Irako vyriausybė bei Assado režimas. Visos šios grupės sudaro Šiitų pusrutulį, kuris tęsiasi nuo Irano iki Viduržemio jūros per Iraką, Siriją ir Libaną. Šis aljansas veikia prižiūrint Rusijai, kuri aprūpina Irano sąjungininkus pinigais, ginklais ir oro parama iš naujų bazių Sirijoje. Jeigu galia atsidurtų šios grupės rankose, persai atgautų prieigą prie Viduržemio jūros, kurios neturėjo jau daugiau nei 2300 metų.
Kitoje Didžiojo Musulmonų karo pusėje yra sunitai, Saudo arabai, Persų įlankos tautos, Egiptas, Jordanija. Juos remia ir prižiūri Jungtinės Valstijos, kurios ir vėl įsitraukė į veiksmą.
Pavojus kyla dėl Šiitų pusrutulio galios konsolidavimo, kuris jau vyksta. Iš Islamo valstybės kovotojų atkovojant Mosulo miestą, Irano pajėgos užiminėja labai svarbius kelius bei kitus strateginius taikinius vakarų Irake. Kitas taikinys – rytų Sirija (Raka ir aplinkinės teritorijos).
Įsivaizduokite Assado suvienytą Siriją, kuri paklusniai klauso Irano ir Rusijos, Libane dominuojančią Irano „Hezbollah“, regioninį arbitrą Iraną bei Rusiją su visomis karinėmis bazėmis Sirijoje. Mus tenkinantys rezultatai yra visiškai kitokie: išlaisvinta, pasidalinusi Sirija, kurioje Assadas vadovautų tik mažai alavitų teritorijai.
Irano-Rusijos strategija yra tikras košmaras visiems Vidurio Rytų sunitams. Mums taip pat. Pentagonas, panašu, stengsis padaryti viską kas tik įmanoma, kad tai neįvyktų. Dėl to ir buvo atsakyta į cheminio ginklo panaudojimą. Dėl to ir buvo numuštas Sirijos naikintuvas.
Pagalvojus apie alternatyvas, JAV strategija yra logiška, tačiau rizikinga. Kol neįklimpome per giliai, turime surengti nacionalinius debatus. Galbūt pavyktų įtraukti nors vienus tarp šalį apsėdusių Jameso Comey‘io memuarų.
