Nors atrodo, kad stipriosios lyties atstovai nesibaido sveiko gyvenimo būdo revoliucijos, medikai ir vaistininkai atkreipia vyrų dėmesį: laiku pradėjus rūpintis savo sveikata, galima ilgai ir laimingai džiaugtis gyvenimu artimųjų rate.

„Statistika rodo, kad išeminė širdies liga išlieka lydere visame pasaulyje. Antroje vietoje karaliauja insultas. Tiesa, egzistuoja japonų mokslininkų sukurtas testas, padedantis įvertinti, ar artimoje aplinkoje yra didelė insulto tikimybė. Jei ant vienos kojos nepavyksta išstovėti ilgiau nei 20 sekundžių, reikėtų susimąstyti ir atlikti reikiamus tyrimus (vertebrobazilinių kraujagyslių, cholesterolio kiekio tyrimus, sekti arterinį kraujospūdį). Trečioje vietoje – plaučių ir prostatos vėžys“, – konstatuoja gydytojas genetikas prof. dr. Danielius Serapinas.

Tuo tarpu vaistininkė Rasa Proscevičienė sako, jog dėl įtempto gyvenimo būdo vyrai vis dar neskiria pakankamai laiko savo sveikatai, o į savo kūno priežiūrą vis dar žvelgia kur kas aplaidžiau nei moterys.

Vis dar gėdijasi kalbėti apie „vyriškas“ ligas

Prostatos vėžys, erekcijos sutrikimai, nevaisingumas. Anot vaistininkų ir medikų, tai – specifinės vyrų ligos, apie kurias jiems vis dar sunku kalbėti, todėl reikia švietimo, kad negydomos ligos gali tapti itin pavojingomis ar net mirtinomis.

„Pavyzdžiui, erekcijos sutrikimų dauguma vyrų nelaiko liga. Anot jų, tai laikina ir gyvybei nepavojinga nesėkmė, todėl apie ją vengiama kalbėti. Vyrai nenori pripažinti šios ligos, baiminasi pasirodyti silpni ir į specialistus kreipiasi tik tada, kai pasidaro labai sunku. Svarbu pabrėžti, kad tokios ligos tikrai neturi įtakos jų vyriškumai, jos yra įveikiamos, svarbu laiku pradėti gydymą“, – sako prof. dr. Danielius Serapinas.

Tuo tarpu vaistininkė  pastebi, kad tipinės vyriškos ligos gali slėpti dar rimtesnes ligas.

„Paprastai vyrai, turintys erekcijos sutrikimų, yra kamuojami psichologinių problemų. Atrodo, kad jie kaip įmanydami ilgiau atidėlioja apsilankymą vaistinėje, nors šiandien medicina savo pasiekimais stulbina – laiku pradėtas gydymas gali duoti vaisių. Be to, erekcijos sutrikimo problema slypi už miegamojo ribų, dėl jos kalta gali būti širdis. Varpos kraujagyslės yra gerokai siauresnės nei širdies, tad užsikemša anksčiau“, – teigia R. Proscevičienė.

Anot jos, vartojant vaistus būtina atkreipti dėmesį į jų suderinamumą, priešingu atveju gydymas medikamentais neturės rezultatų.

„Kai kuriems pacientams, tuo pat metu vartojantiems prostatos hiperplazijai ir nuo erekcijos sutrikimo skirtus vaistus, mažėja arterinis spaudimas, gali pasireikšti galvos svaigimas. Tik tarpusavyje derantys vaistai veikia efektyviai“, – primena R. Proscevičienė.

Sveikas gyvenimo būdas – raktas į pilnavertį gyvenimą

Medikų ir vaistininkų teigimu, norint džiaugtis puikia sveikata, svarbu atsisakyti žalingų įpročių, taisyklingai maitinis, nepamiršti kokybiško miego ir valdyti stresines situacijas, mat būtent jos lemia daugybę sveikatos problemų.

„Nemažai šiuolaikinių žmonių mano, kad gali be saiko rūkyti, gerti, vartoti riebų maistą, nejudėti ir nesulaukti pasekmių, tačiau tik atsisakius šios žalingų įpročių puokštės galėsime džiaugtis sveiku kūnu. Svarbu išmokti palaikyti kūno balansą, stimuliuoti savo protines funkcijas, atkreipti dėmesį ką dedame į ar ant savo kūno“, – pataria prof. dr. D. Serapinas.

Faktai apie tipines vyrų ligas

Prostatos ligos atsiranda dėl uždegimo ir bakterijų. Lytinių organų traumos, dažna partnerių kaita gali padidinti prostatito tikimybę – liga reiškiasi dažnu, drumstu ir skausmingu šlapinimusi, padidėjusia ir pajautrėjusia prostata.

Dažniausios erekcijos problemų priežastys – psichologinės. Tik retais atvejais erekcija gali atsirasti dėl kraujotakos sutrikimų, prastos medžiagų apykaitos, įvairių neurologinių ligų ar kt. veiksnių: didelio alkoholio ar vaistų vartojimo.

Įrodyta, kad dažnas pornografijos žiūrėjimas gali slopinti libido ir erekciją. Tai susiję su dopamino receptorių kiekio sumažėjimu vidurinėje smegenų dalyje.

Jei pora negali susilaukti vaikų, tikimybė, kad problema yra vyro nevaisingumas, yra 1 iš 5.

ELTA pranešimas spaudai